Balsas, garsas ir triukšmas: (eko)estetinio ugdymo teorijos ir eksperimentai

LTŠiame straipsnyje bandoma aiškintis, kaip balsas, garsas ir triukšmas tampa ugdymo objektu, instrumentu, aplinka ir kodėl jis svarbus dabarties ugdyme. Atsiribojus nuo grynai muzikinio ugdymo ir jo tikslų bei reikšmės meniniam ugdymui, straipsnyje diskutuojamos skirtingos teorijos ir jų prieigos, siekiama suprasti, kokią naudą gali teikti garso bendrajame ugdyme tyrimai ir ugdymas garsu. Analizei pasirinktos tradiciškai šiai tematikai taikomos kritine teorija paremtos kritinės pedagogikos prieigos. Šios, pabrėžiančios ugdytinio „balsą“, pratęsiamos postmodernistinės ir posthumanistinės ugdymo filosofijos prieigomis, kurioms rūpi garsas kaip aktualizuotas ir kaip potencialus bei triukšmo, kaip nepageidaujamo garso, percepcija. Galiausiai įvertinama, kad būdamos skirtingos daugeliu ugdymo tyrimų atvejų abi prieigos (kritinės pedagogikos ir postmodernistinės bei su ja siejamos posthumanistinės ugdymo filosofijos) yra viena kitą pastiprinančios ir atveriančios iki šiol nepakankamai suprastą ugdymo garsu reikšmę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Balsas; Garsas; Triukšmas; Ugdymas; Estetika; Ekologija; Sound; Noise; Voice; Education; Ecology; Aesthetic.

ENTogether with images, sound also has tremendous impact on the perception of the world, and studies devoted to sound in education are still comparably scarce. For that reason, in this paper we attempt to understand why and how does the voice, sound, and especially noise become an object, instrument and an environment of education. The ideas proposed by critical pedagogy began to be applied in practice toward voice discourse analysis a few decades ago. Meanwhile the concepts and ideas of postmodern and posthumanist philosophy and their followers in the educational philosophy are neither simple nor easily applicable to sound and to noise as unpleasant sound. Nevertheless, new projects of sound in educational practice are being tested and implemented, in many cases still in connection with the approach of critical pedagogy to voice discourse. Despite different epistemological and ontological views on education in critical pedagogy and postmodernism, and although their link lacks justification and seems doubtful, the experiments presented in the article are innovative, rather successful and useful for the development of (eco)aesthetical education. [From the publication]

• Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo organizavimo netradicinėse gamtinėse aplinkose ypatumai / Rima Ežerskienė, Rūta Tamašauskienė. Studijos - verslas - visuomenė. 2022, 7, p. 81-94.
• Mokytojo naratyvo įtaka mokinio estetiniam suvokimui: muzikinės raiškos menologinė perspektyva : disertacija / Vita Venslovaitė. Vilnius, 2013. 237 p.
• O ratunek ojczyzny. Sprawa opodatkowania duchowieństwa katolickiego w początkach Sejmu Czteroletniego / Richard Butterwick. Spory o państwo w dobie nowożytnej : między racją stanu a partykularyzmem / pod red. Zbigniewa Anusika. Łódź: Wydawnictwo Uniwersytetu Łódzkiego, 2007. P. 229-241.
• Vaikas, muzika, kūryba / Rūta Girdzijauskienė. Vilnius : Gimtasis žodis, 2003. 64 p.