Tomo Venclovos eilėraštis kaip atminties vieta

LTStraipsnyje remiamasi Prierre’o Nora atminties vietos samprata, prancūzų istoriko teiginių reikšmę literatūrai pabrėžusiais Renate Lachmann bei Pavelu Uspenskiu, ir teigiama, kad į Tomo Venclovos eilėraščius galima žiūrėti kaip į atminties vietą. Poetas įtvirtina atmintį apie ankstesnę literatūros tradiciją (ypač jam svarbūs rusų poetai Anna Achmatova, Josifas Brodskis, Osipas Mandelštamas, Borisas Pasternakas), o sykiu ir nesusitaikymo su totalitarizmu poziciją, poeto kartos ir jo paties gyvenimo istoriją. Siekis įtvirtinti atmintį atsiskleidžia pačių eilėraščių poetikoje, jų dedikacijose ir epigrafuose, be to, Venclova norimus skaitytojo sąmonėje užfiksuoti kontekstus visada pabrėžia eilėraščių komentaruose ir interviu. Venclovos eilėraščiai nesiriboja tik atminties įtvirtinimu, tačiau būtent tai poetui yra ypač svarbu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atminties vieta; Kontekstas; Eilėraštis; Komentaras; Totalitarizmas; Poetų karta; Site of memory; Context; Poem; Commentary; Totalitarianism; Generation of poets.

ENThe article employs Pierre Nora’s concept “a site of memory.” Using the term in the least strict sense, Nora’s metaphorical writing gives way to free interpretations. Tomas Venclova has realized that he lives in post-Auschwitz and post-Gulag time, and that totalitarianism has not yet been defeated. Therefore the poem must become a place to fight off the totalitarianism and a memory site of poet’s generation which disobeyed the system. The latest poetry by Venclova can be characterized by a diverse strategy of securing memory space. Anna Akhmatova, Joseph Brodsky, Osip Mandelstam, and Boris Pasternak are important because of their poetics and resistance to the totalitarian system. The untold events that took place in the Soviet Union, names and destinies, as well as poet’s personal history are important in Venclova’s poetry. Author’s comments enhance a poem as a site of memory. Located at the bottom of the poem, they provide more detailed context. In comments, epigraphs, and dedications, Venclova names true or fictitious people of his generation. The article emphasizes that the history. [From the publication]