Kelias anapilin raitomis

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTPaprotys laidoti žmogų su jo žirgu Europos istorijoje žinomas nuo vėlyvojo bronzos amžiaus ir tęsėsi iki istorinių laikų1. Baltų kraštus šis paprotys pasiekė ankstyvuoju romėniškuoju laikotarpiu ar kiek anksčiau, o kaip stabili laidojimo forma išsilaikė iki ankstyvųjų viduramžių. Tuo metu Vidurio Lietuvoje masiškai plito žirgų kapai ir aukos. Remiantis rašytiniais šaltiniais, kartu su žirgais ir kitu turtu buvo sudeginti Lietuvos didieji kunigaikščiai Algirdas (1345-1377 m.) ir Kęstutis (1381-1382 m.). XIV a. pabaigoje valdovo laidojimas sudeginus liudytų bandymą pagoniškos religijos pagrindu konsoliduoti valstybę. Žirgai šiame kontekste pabrėžia papročių, o kartu ir pasaulėžiūros tęstinumą. Žirgų svarbą laidojant krikščioniškų Europos šalių valdovus fiksuoja archeologiniai bei rašytiniai šaltiniai. [Iš straipsnio, p. 114]Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai radiniai; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Baltai; Romėniškasis laikotarpis; Vikingų laikai; Tautų kraustymosi laikotarpis; Laidojimo papročiai; Žirgai; Žirgų palaidojimai; Žmonių kapai su žirgais; Kapinynai; Įkapės; Archeology; Archeological findings; Klaipėda region; Balts; Roman period; Viking times; Migration Period; Funeral customs; Horses; Horses burials; People's graves with horses; Cemeteries; Grave goods.

ENThe burial of horses together with people was known in Europe from the Late Bronze Age till medieval times. The custom reached the Balt lands in the Early Roman Period or somewhat earlier and survived as a stable form of burial until the 13th century, when horse burials and sacrifice massively spread throughout Central Lithuania. Based on written sources, Grand Dukes of Lithuania Algirdas (1345-1377) and Kęstutis (1381-1382) were cremated together with their horses and other property. In the late 14th century, the burial of the ruler through burning seems to testify to an attempt to consolidate the state on the basis of the pagan religion. In that context, the horses emphasised the continuity of customs, and simultaneously of the worldview. The importance of horses in the burial of the rulers of Christian European countries was recorded in archaeological and written sources. [Extract, p. 114]