LTPačioje I a. pabaigoje, apie 98 m., aisčių gentis, kaip Svebijos pakraščio žmones, paminėjo romėnų istorikas Publijus Kornelijus Tacitas (Publius Cornelius Tacitus, apie 55/58-116/120 m.) savo veikale "De origine et situ Germanorum", paprastai vadinama "Germanija". Tai etnografinio ir istorinio pobūdžio darbas, kuriame autorius aprašė germanų genčių turimus gamtos turtus, gyvenseną, karybą, papročius, kalbą ir tikėjimą. Tačiau ne aisčių karyba, kalba, papročiai ar tikėjimas buvo pagrindinis Tacito tikslas. Akstinas į antikai pažinių barbarų ratą įtraukti aisčius, dabar siejamus su baltais, tapo išskirtinis jų žemės turtas - gintaras (glesum), kuriam, kaip rašo Tacitas, romėnų prabangos troškimas suteikė garsą. [Iš straipsnio, p. 69]Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai radiniai; Romėniškasis laikotarpis; Gintaras; Gintariniai dirbiniai; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Kapinynai; Kapai; Publijus Kornelijus Tacitas; "Germanija"; Aisčiai; Archaeological finds; Roman period; Amber; Amber articles; Klaipėda region; Cemeteries; Cornelius Tacitus; "Germania"; Aistians.
ENAt the very end of the ist century, c. 98 AD, the Aestian tribes as people from the periphery of Suebia were mentioned in the work "De origine et situ Germanorum", commonly known as "Germania", by Roman historian Publius Cornelius Tacitus (c. 55/58-116/12). That was an ethnographic and historical study in which the author described the natural resources of the Germanic tribes, their lifestyle, warfare, customs, language, and beliefs. However, the characteristics of the warfare, language, customs, and beliefs of the Aestians were not the main goal of Tacitus. The stimulus for including the Aestians, currently related to the Balts, in the circle of barbarians, well known to the antiquity people, was an exclusive property of their land, i.e. amber (glesum), which, according to Tacitus, acquired fame due to the Roman desire for luxury. [Extract, p. 69]