Interesų grupių dalyvavimas ir įsitraukimas vietos lygmeniu: ar savivaldybių bendradarbiavimas gali būti demokratiškas?

LTStraipsnyje keliamas klausimas, ar savivaldybių bendradarbiavimas atskleidžia demokratinio atstovavimo ir legitimumo aspektus, su kokiomis demokratinės valdysenos problemomis susiduria savivaldybių bendradarbiavimo tinklai. Remiamasi tinklinės valdysenos teorine prieiga, leidžiančia nagrinėti skirtingas viešosios politikos diskurso veikėjų tarpusavio sąveikas, akcentuojant decentralizacijos ir horizontaliojo bendradarbiavimo formas bei įtraukiant įvairias suinteresuotas šalis. Teorinio demokratinio legitimumo, savivaldybėms bendradarbiaujant, modelio įžvalgas pagrindžia kiekybinės savivaldybių bendradarbiavimo galimybių ir potencialo apklausos rezultatai. Apklausa buvo atlikta 2018 m. sausio–gegužės mėnesiais. Apklausos metu, siekiant ištirti Lietuvos savivaldybių bendradarbiavimo galimybes ir lūkesčius, buvo norima atskleisti įvairių vietos lygmens interesų grupių, veikiančių viešųjų paslaugų teikimo srityse, požiūrį į tarpinstitucinį koordinavimą ir galios pasiskirstymo tarp bendradarbiavimo partnerių mechanizmus, įvertinti savivaldybių vaidmenį siekiant gerinti viešųjų paslaugų teikimą. Struktūrinio modelio rezultatai atskleidžia, kad skirtingos vietos lygmeniu veikiančios grupės savivaldybių bendradarbiavimą traktuoja kaip skirtingų interesų susidūrimo lauką, kuriame pagrindinė sprendimų galia perduodama savivaldos biurokratams ir vietos politikams.Šie savivaldybių bendradarbiavimą traktuoja kaip horizontalųjį ir vertikalųjį formalių bei neformalių įsipareigojimų tinklą, leidžiantį įgyvendinti viešųjų paslaugų optimizavimo modelius. Priešingai, kiekybinės analizės rezultatai rodo, kad savivaldybėms bendradarbiaujant demokratinio legitimumo dimensija menkai artikuliuojama. Vietos pilietinės interesų grupės menkai įtraukiamos į bendradarbiavimo tinklus ir praktiškai neturi galios teikiant pasiūlymus dėl savivaldybių bendradarbiavimo iniciatyvų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Demokratinis dalyvavimas; Demokratinis valdymas; Interesų grupės; Savivaldybių bendradarbiavimas; Tinklinė valdysena; Įsitraukimas; Democratic participation; Engagements; Inter-municipal cooperation; Interest groups; Local engagement; Network governance.

ENThe article focuses on the question of whether the inter-municipal cooperation can be analyzed by referring to democratic representation and democratic legitimacy concepts. We focus on the democratic input, output, and throughput legitimacy dimensions that reveal how municipal cooperation arrangements deal with the problems of democratic deficit. The article offers a theoretical discussion on network governance that analyzes different interactions between local actors and emphasizes the forms of decentralization and horizontal cooperation and involvement strategies of various stakeholders. We propose the theoretical model of democratic legitimacy in intermunicipal cooperation that is complemented with the data of a quantitative survey of inter-municipal cooperation motivations and potential conducted in January-May of 2018. The aim of the survey was to investigate the drivers and outcomes of intermunicipal cooperation forms in Lithuanian municipalities; reveal the inter-institutional coordination mechanisms used by different local interest groups; evaluate the distribution of power among cooperative partners in delivering municipal services; assess the role of municipalities and social stakeholders in improving the provision of public services.The results of the structural model show the significant differences in treating the initiatives, motives, and outcomes of collaborative arrangements. The main decision-making power is associated with the municipality bureaucrats and local politicians that use their mandate to foster inter-municipal cooperative initiatives. The internal mutual networks and high level of trust enable the more effective intermunicipal cooperation that is associated with a greater impact on municipal service quality and public interest. These inter-municipal cooperative networks are characterized by horizontal and vertical interactions and informal commitments, enabling the implementation of different public service optimization models. On the contrary, local civil interest groups are poorly represented in cooperative arrangements and have the limited democratic power to shape cooperative initiatives. In terms of the input, output and throughput legitimacy criteria, local community actors do not have enough democratic mandate to use their channels of interaction with local authorities in inter-municipal cooperative initiatives. [From the publication]

• Citizen surveys for local governments in Lithuania: assessing the state of public service development / Ilona Tamutiene, Remigijus Civinskas. Socialiniai tyrimai. 2012, Nr. 3 (28), p. 113-120.
• Decentralizacija ir teritorinė savivalda Lietuvoje.. Politologija. 2006, Nr. 3 (43), p. 91-110.
• Nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių santykių reikšmė, plėtojant vietinę demokratiją: atvejo tyrimai dviejose Lietuvos savivaldybėse / Arvydas Guogis, Dangis Gudelis, Andrius Stasiukynas. Viešoji politika ir administravimas. 2007, Nr. 22, p. 47-56.
• Savivaldybių funkcijų ir galių kaita Lietuvoje 1994–2016 metais / Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, Jaroslav Dvorak, Agnė Žernytė. Viešoji politika ir administravimas. 2018, t. 17, Nr. 3, p. 399-420.
• Tarporganizacinės sąveikos turinys Lietuvos vietos savivaldos praktikų požiūriu / Agota Giedrė Raišienė. Jurisprudencija. 2008, Nr. 4 (106), p. 50-60.
• Uncoupling inter-municipal cooperation capacity: Lithuanian municipalities’ efforts to sustain services provision / Jurga Bučaitė-Vilkė, Remigijus Civinskas, Aistė Lazauskienė. Baltic journal of law & politics. 2018, Vol. 11, Nr. 2, p. 32-60.
• Viešųjų paslaugų teikimo centrų steigimo galimybės Lietuvoje / Remigijus Civinskas, Jaroslav Dvorak. Tiltai. 2011, Nr. 4 (57), p. 77-93.