LTTeritorinio kapitalo sąvoka, aprašanti erdvinių socioekonominių skirtumų specifiką savivaldybėse, menkai išnaudota Lietuvos akademiniame diskurse. Koncentruojantis į skirtingus teritorinius pranašumus, susijusius su gamtiniais ištekliais, socioekonomine dinamika, paslaugų infrastruktūra ir vietinėmis iniciatyvomis, šiuo straipsniu kaip tik ir siekiama užpildyti šią spragą. Straipsnyje gilinamasi ir į skirtingų vietovių savivaldybių, verslo ir bendruomenės aktyvistų tarpusavio santykius, kurie prisideda prie teritorinės plėtros. Naudojantis pusiau struktūruotų interviu su trijų – miesto, priemiesčio ir kaimo – vietovių suinteresuotais veikėjais, straipsniu prisidedama prie diskusijų apie teritorinio kapitalo sampratą. Teikdami prioritetą socialinių bendruomeninių ryšių ir pasitikėjimo tinklų tarpusavio sąsajoms, o ne gamtiniams ar ekonominiams ištekliams, straipsnio autoriai pateikia naujų įžvalgų apie teritorinio kapitalo struktūrą ir teritorinę plėtrą skirtingo dydžio savivaldybėse. Interviu duomenys atskleidžia, kad miesto ir priemiesčio savivaldybėse (Kauno miesto ir Kauno rajono) teritorinis kapitalas suprantamas kaip abipusiai savivaldybių teikiamų paslaugų, darbo jėgos ir viešosios infrastruktūros įsipareigojimai, leidžiantys susieti teritorijas socialine, ekonomine ar urbanistine prasme. Priešingai, kaimiškojoje savivaldybėje (Pakruojo rajonas) daugiau kalbama apie teritorinį vientisumą, susiejant glaudžius bendruomeninius ryšius, viešosios infrastruktūros galimybes ir gana ribotus ekonominius ar darbo jėgos išteklius į homogenišką socioekonominę struktūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Savivaldybė; Savivaldybės; Teritorinis kapitalas; Vietos gyvenimo; Vietos gyvenimo galimybės; Vietovė; Šansai; Lithuania; Local life chances; Locality; Municipality; Territorial capital.
ENThe concept of territorial capital describing the specificity of spatial socioeconomic differences in municipalities is underused in the Lithuanian academic discourse. The article focuses on different dimensions of territorial assets related to locally based resources including natural resources, socioeconomic dynamics, service provision infrastructure, and place-making initiatives. It also examines the question of the interrelatedness of different local municipal, business, and community stakeholders that enhances the innovative territorial mechanisms in complex ways. In using the data of qualitative interviews with the local authorities, business and community stakeholders in three selected – urban, suburban and rural – localities, the article contributes to the debates on territorial capital. By prioritizing the inter-connectedness and inter-dependence of social ties and networks rather than natural resources, this methodological approach allows us to gain insights into the identification and re-structuring of the territorial capital dimensions in the municipalities of different size. [From the publication]