Dirbančios šeimos ir prekarizuotas gyvenimas

LTStraipsnio tikslas – aptarti problemišką apmokamo darbo pusę, paanalizuoti, kaip didėjantis užimtumas, kintanti darbo formų įvairovė, sąlygos, reikalavimai, lūkesčiai, požiūriai į darbą, nevienodos darbo užmokesčio, laiko organizavimo sąlygos segreguoja individus ir veikia jų asmeninę gerovę. Straipsnio objektas yra dirbanti šeima – tradicinės, konservatyvios, stabilios valstybės mažiausias vienetas. Didėjanti šeimų formų įvairovė, mažėjantis gimstamumas, augantis skyrybų skaičius, sparčiai senstanti visuomenė rodo, kad šis vienetas tampa labai nestabilus ir pažeidžiamas. Tokio šeimų nestabilumo ir pažeidžiamumo priežasčių galima aptikti tiek vertybių bei požiūrių į šeimą kaitoje, tiek išaugusiame gyvenimo būdo pasirinkimų spektre, tiek socialinėje-politinėje šalies struktūroje, tačiau šiame straipsnyje pasirinktas dėmuo yra šeimos ir užimtumo santykis. Tekste aptartų šeimų tipų ir joms būdingų bruožų įvairovė rodo, kad šeimos skirtingai patiria su darbu susijusius efektus, tačiau tuo pat metu, nepaisant jų skirtingų gyvenimo situacijų ir iš jų išeinančių galimybių, matyti, kad visos šeimos išgyvena tam tikrus darbo rinkos „priespaudos“ padarinius ir skirtingu intensyvumu patiria prekarizuoto darbo pasekmes, kurios intensyviau, akivaizdžiau paliečia vargingiausias šeimas, kiek daugiau mažiau latentiniais būdais – pasiturinčias. Straipsnyje aptariama kintančių darbo formų įvairovė, socialinės politikos tendencijos ir jų poveikis šeimų situacijai. Svarbios dimensijos šiame kontekste yra prekarizuoto darbo formų atsiradimas ir įsitvirtinimas darbo rinkoje, gerovės valstybės vaidmens mažėjimas, laiko sampratos pokytis darbo ir šeimos derinimo kontekstuose, darbų feminizacijos ir lyčių nelygybės problematika nagrinėjant šeimų situaciją dabartinės rinkos sąlygomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo ir šeimos balansas; Dirbanti šeima; Feminizuotas darbas; Gerovės valstybė; Laikas; Prekarizuotas (nesaugus) darbas; Prekarizuotas darbas; Priežiūra; Užimtumas; Care; Employment; Feminized work; Occupation; Precarious work; The welfare state; Time; Welfare state; Work and family balance; Work feminization; Working family.

ENThis article discusses the changing current employment structure and its impact on working family’s chances to balance personal life and paid work and to reconcile personal, economic, social and psychological interests. Because of the changing employment nature manifested by flexible, less formalized market relationships and growing social insecurity, working families increasingly experience normalization and institutionalization of precarious employment forms in the job market and political sphere. On the one hand, the appearance of new employment forms creates new possibilities for some people but, on the other hand, they also accelerate very intense social problems such as the increasing number of divorces or distanced families, the expansion of depression, overwork, burnouts or even work-based suicides, late childbirth, working people’s poverty, the intensifying sense of social insecurity and gradually decreasing possibilities to ensure appropriate life chances to live a “liveable life.” For this reason, it is very important to stimulate an interdisciplinary and deeply contextual dialog about such dimensions as family, care, paid work and time. The article examines all these dimensions by attempting to elaborate ideas for further discussions and to stimulate more humanistic narrative about a “liveable life” and work-personal life balance in contemporary society. [From the publication]

• Laikinojo įdarbinimo įmonės veiklos aplinkos analizė / Erika Meškienė, Teodoras Tamošiūnas. Socialiniai tyrimai. 2019, t. 42, Nr. 2, p. 102-118.
• Poverty, urbanity and social policy in Central and Eastern Europe / Jolanta Aidukaite. Poverty, urbanity and social policy : Central and Eastern Europe compared / Jolanta Aidukaite, editor. New York: Nova Science Publishers, 2009. P. 1-30.
• Prekariatas Lietuvos kine: vaizdavimo ir tematiniai ypatumai / Renata Šukaitytė. Menotyra. 2023, t. 30, Nr. 4, p. 264-276.
• Socialinė atskirtis ir geras gyvenimas Lietuvoje / moksliniai redaktoriai ir sudarytojai. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas : 2015. 382 p.
• Šiuolaikinės Lietuvos klasinė struktūra : neovėberiška analizė / Vaidas Morkevičius, Zenonas Norkus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2012, Nr. 2 (31), p. 75-78.
• The Cost of becoming a neoliberal welfare state : a cautionary case of Lithuania / Natalija Atas. Critical social policy. 2018, 38, 4, p. 728-748.
• The Formation of social insurance institutions of the Baltic States in the post-socialist era / Jolanta Aidukaite. Journal of European social policy. 2006, Vol. 16, no. 3, p. 259-270.