Alkoholio vartojimas: socialinis ir aplinkos kontekstas bei vyriškosios lyties tapatumas

LTŠiuolaikinėje visuomenėje alkoholio vartojimas yra viena iš kultūros dalių, siejama su malonumo bei streso ir nerimo mažinimo jausmu, tačiau kartu ir nepageidaujama žalingo elgesio forma, sukelianti daugelį neigiamų padarinių (ligas, nelaimingus atsitikimus, smurtą, nusikalstamumą, riziką sveikatai ir pan.). Dėl šių priežasčių alkoholio vartojimas moksliniame diskurse tiriamas įvairiais aspektais. Šiame straipsnyje pristatomas Wardo (2011) socialinio ir aplinkos konteksto modelis (SAKM), kuris remiasi plačiai paplitusia socialinių normų teorija. SAKM leidžia nustatyti aplinkos poveikį alkoholio vartojimui ir socialinėms normoms. Socialinės normos išskiriamos į du tipus: privalomąsias normas (elgesio priimtinumas tam tikroje grupėje) ir aprašomąsias normas (tam tikrai grupei būdingas elgesys). SAKM įvairių aplinkos veiksnių įtaka atskleidžiama remiantis keturiais aspektais: fiziniu-geografiniu, laiko, socialiniu ir asmeniniu-istoriniu, kurie veikia vienu metu. Į SAKM nesunkiai gali būti integruojami ir kiti aspektai: religingumas, socialinis ir ekonominis statusas, individo socialinės lyties tapatumo formavimasis. Todėl šiuo straipsniu siekiama dar labiau praplėsti socialinių normų prieigą, įtraukiant asmens tapatumo veiksnį. Asmens tapatumui, ypač vyrų, alkoholio vartojimas gali būti esminė jo dalis. Šio straipsnio tikslas – remiantis SAKM ir vyriškosios tapatybės teorinėmis prieigomis, konstruoti teorinį modelį, kuris leistų atskleisti išsamesnį požiūrį įvairiais aplinkos bei vyriškojo tapatumo aspektais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alkoholio vartojimas; Socialinio ir aplinkos konteksto modelis; Socialinės normos; Tapatybė; Vyriškoji; Vyriškoji tapatybė; Alcohol consumption; Identity of male gender; Social norms; Socio-environmental context model; The identity of male gender.

ENIn modern society, alcohol consumption is part of culture associated with a sense of pleasure, stress and anxiety, but at the same time an unwanted form of harmful behavior with many negative consequences (diseases, accidents, violence, crime, health risks, etc.). For these reasons, the use of alcohol in scientific discourse is studied in various ways. This paper introduces to the Socio-environmental Context Model (SECM) (Ward 2011), which is based on the widely used Theory of Social Norms. SECM allows identifying the environmental impact of alcohol consumption and social norms related to it. Social norms are distinguished into two types: injunctive norms (acceptance of behavior in a particular group) and descriptive norms (behavior specific to a particular group). The influence of the various environmental factors identified by SECM is revealed in four dimensions: physical-geographical, temporal, social and personal-historical, which interacts simultaneously. Other aspects of religion, social and economic status, and the formation of an individual’s gender identity can be easily integrated into SECM. Therefore, this paper aims to further expand approach to social norms by including a personal identity factor. Personal identity, especially for men, can be an essential part of alcohol consumption. The purpose of this paper is to construct a theoretical model based on SECM and the theoretical approaches of male identity, which would allow revealing a more comprehensive approach through various aspects of the environment and male identity. [From the publication]

• Alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio sąvokų apibrėžties problematika : socialinės dimensijos įtraukties aspektas / Ilona Tamutienė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2014, Nr. 5 (2), p. 178-201.
• Can good intentions bring negative consequences? The perceived positive and the side effects of the Law on Alcohol Control / Mangirdas Morkūnas. Man and the economy. 2021, 8, 1, p. 47-78.
• Kauno bendrojo lavinimo mokyklų mokinių požiūrio atotrūkis vertinant "savo" ir "kitų" alkoholio vartojimą / Ilona Tamutienė, Ernesta Visockytė. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 4, p. 365-374.
• Nuo alkoholio priklausomų asmenų savęs vertinimas ir jo kaita sveikstant / Diana Cigasaitė, Jurgita Dirsienė, Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė. International journal of psychology: a biopsychosocial approach. 2010, Nr. 6, p. 41-55.
• Pietryčių Lietuvos regiono vyrų (35-45 m.) socialinės ir fizinės aplinkos įtaka alkoholio vartojimui / Almanė Pakrijauskaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2021, Nr. 12, p. 7-32.
• Priklausomybės nuo alkoholio progresavimas ir asmens tapatumas biografiniuose pasakojimuose : nuo tapatumo valdymo iki "alkoholinės beprotybės" / Toma Jasiukevičiūtė. Visuomenės sveikata. 2013, Nr. 3 (62), p. 76-86.
• Priklausomų nuo alkoholio asmenų savo ligos suvokimo ir sveikatos kontrolės lokuso ypatumai / Jurgita Dirsienė, Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė. Psichologija. 2010, t. 41, p. 84-95.
• Socialinių normų teorija pagrįstų intervencijų poveikis alkoholio vartojimui: aprašomųjų normų vaidmuo. Literatūros apžvalga / Karina Kravčenko, Laura Šeibokaitė. Visuomenės sveikata. 2018, Nr. 3 (82), p. 9-15.
• Tarp norminio ir subordinuoto vyriškumo formų : vyrai, jų seksualumas ir maskulinizmo politika šiuolaikinėje Lietuvoje / Artūras Tereškinas. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2004, Nr. 3 (14), p. 28-38.
• Vyrų pasaulis : vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje / Artūras Tereškinas. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 319 p.