Re-thinking the concept of diaspora: the example of Lithuanian migration history

LTStraipsnio tikslas – dar kartą aptarti dabartinę diasporos koncepciją, kurios, kaip tvirtina Williamas Safranas, pagrindinis bruožas – stiprus migrantų bendruomenių ryšys su tėvyne. Lietuvos istorijoje tokį diasporos supratimą galime taikyti tik vienai migracijos bangai – pokario pabėgėliams (vadinamiesiems „Displaced Persons“, dipukams), kurie atsisakė grįžti iš pabėgėlių stovyklų į sovietų okupuotą Lietuvą. Šių migrantų bendruomenės puoselėjo ryžtą išsaugoti lietuvybę ir atkurti tėvynės laisvę. Vis dėlto ši „diasporos“ sąvoka netinka nei pirmajai lietuvių migrantų bangai, nei tiems, kurie paliko tėvynę po 1990-ųjų metų, atkūrus nepriklausomybę. Šių migrantų bendruomenėms analizuotitikslingiau naudoti rizoidinės migracijos koncepciją, pagal kurią įvardijama, kad migrantai individualiai palieka tėvynę ir sukuria įvairių ideologijų dažnai kintančias bendruomenes; šių migrantų judėjimą dažniausiai nulemia ekonominės priežastys. Straipsnyje kaip rizoidinės migracijos pavyzdžiai pristatomos dvi beveik užmirštos XX a. pradžios lietuvių bendruomenės, gyvenančios Škotijos Belshilio (Bellshill) ir Kanados Sidni Mainso (Sydney Mines) miesteliuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emigrantai (Diaspora); Kanada; Lietuviai Belshilyje; Lietuviai Sidni Mainse; Lietuvių emigrantai; Migracija; Rizoidinė migracija; Rizoidinė migracijos teorija; Škotija; Canada; Diaspora theory; Lithuanian Displaced; Lithuanian migration history; Lithuanians in Bellshill; Lithuanians in Sydney Mines; Persons; Rhizomic migration; Rhizomic migration theory; Scotland.

ENThe aim of this article is to re-consider the currently common idea that a diaspora, as William Safran’s 1991 definition asserts, is based on a very strong emotional tie with the homeland. As Lithuanian migration history shows, this applies well to the post-war Displaced Persons (DPs), ideological migrants who emigrated from European refugee camps rather than return to a homeland under Soviet rule. In their communities, the DPs set up organizations that are hierarchical and closely linked to their goal – to free Lithuania. However, this concept of diaspora does not work well with what can be called rhizomic migration, which is typical for Lithuanian migrants in the periods before and after the DPs. Rhizomic communities are ideologically diverse and form through many individual decisions, most often motivated by economic concerns. In this article, two examples of early 20th century Lithuanian communities formed in this way are analyzed, Bellshill in Scotland and Sydney Mines in Canada. [From the publication]