Išvietinimo moteriškos reprezentacijos šiuolaikinėje (e)migracijos kūryboje

LTStraipsnyje siekiama nustatyti poslinkį nuo bendro šiuolaikinės (e)migracijos suvokimo iki specifiškai moteriškos išvietinimo patirties. Tyrimą sudaro dvi dalys, kurias vienija moteriškų įvaizdžių skalė, leidžianti nustatyti įvairias moteriškumo reprezentacijas pastarojo dešimtmečio lietuvių, latvių ir bulgarų (e)migrantų tekstuose. Pirmojoje straipsnio dalyje, remiantis imagologijos pasiūlytu metodologiniu klojiniu, aptariama šeima kaip silpstanti visuomenės ląstelė, socialinis stereotipinių lyčių vaidmenų ir motiniškumo principo kismas, svarstomos kolizijos tarp moters savivaizdžio ir joms primetamo rytų europietės heteroįvaizdžio, nulemiančio moterų desubjektyvizaciją (desubjectivization). Antrojoje dalyje imagologija, derinama su literatūros sociologija (Vytautas Kavolis), padeda narplioti sąsajas tarp moteriškumo ir nacionalumo. Bergždžio moters kūno metaforos interpretuojamos kaip tuštėjančios tėvynės modelis, remiantis kintančio moteriškumo argumentais persvarstomi trūkinėjantys emigrantų ryšiai su tėvyne, tradicija ir nacionalinėmis projekcijomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Heteroįvaizdis; Heteroįvaizdis,; Imagologija; Latvių emigracijos literatūra; Lietuvių emigracijos literatūra; Moteris; Nacionalumas; Tėvynė; Šeima; Family; Hetero-image; Homeland; Imagology; Latvian emigration literature; Lithuanian emigration literature; Nationality; Woman.

ENIn this article we seek to determine the movement from a general understanding of contemporary (e)migration to a specifically women’s experience of displacement. The research consists of two parts unified by a scale of women’s images which allows us to identify various representations of women in texts by Lithuanian, Latvian, and Bulgarian (e)migrants written over the past decade. In the first part, based on the methodology of imagology, we discuss the family as an impaired social cell, the changing stereotypical role of gender and motherhood, the collision between a woman’s self-image and the eastern European hetero-image imposed on women and conditioning their desubjectivization. In the second part imagology combined with the sociology of literature (Vytautas Kavolis) helps us to untangle the links between femininity and nationality. Metaphors of a woman’s infertile body are interpreted on the model of an emptying homeland; the disrupted connections of emigrants with their homeland, its traditions, and its national projections are reinterpreted on the basis of changing femininity. [From the publication]

• Egzilio patirtys ir tapatybė naujausioje lietuvių prozoje / Dalia Kuizinienė. Česlovo Milošo skaitymai. 2013, 6 p. 16-24.
• "Lėtas transkultūrinis tapsmas" ir jo vertės naujausioje lietuvių emigrantų literatūroje / Dalia Satkauskytė. Žmogus ir žodis. 2012, 2, p. 31-38.
• Nematomos „Santaros-Šviesos“ moterys / Daiva Dapkutė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2020, 29, p. 105-119.
• Tautinio tapatumo paieškos išeivijos moterų prozoje / Žydronė Kolevinskienė. Teksto slėpiniai. 2011, Nr. 14, p. 49-62.