Karo traumos naratyvai: vizualizacija, fokusuotė, naracijos technikos Antano Škėmos, Visuomio ir Jurgio Jankaus trumposios prozos tekstuose

LTStraipsnyje nagrinėjamos įvairios naratyvo kūrimo technikos trumposios prozos tekstuose, padedančios išreikšti karo sukeltas traumines patirtis. Karo traumos naratyvams tirti atvejo studija buvo pasirinkti Antano Škėmos novelė „Nakties tyla“ (1947), Visuomio (tikr. Paulius Galaunė) apsakymas „Raudonoji rožė“ (1915) ir Jurgio Jankaus novelė „Pasaulio dailininkas“ (1951). Šie kūriniai buvo atrinkti dėl tekstuose esančių motyvų, susijusių su karo meto išgyvenimais ir išradingai panaudotomis pasakojimo konstravimo technikomis. Škėma (1910–1961) ir Jankus (1906–2002) 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos į Vakarus, 1949 m. Škėma persikėlė į JAV, po metų ten pat įsikūrė ir Jankus. Galaunė (1890– 1988) po studijų Peterburge visą likusį laiką gyveno Lietuvoje. Daroma prielaida, kad novelėse, parašytose išeivijoje, paliekama daugiau užuominų apie viltį, jog galiausiai pavyks išsivaduoti iš patirtų karo traumų. Ši kūrinių analizė atskleidžia, kokie naratyvo elementai geriausiai perteikia karo išprovokuotus sukrėtimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antanas Škėma; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Fokusuotė; Galaunė; Jankus; Jurgis Jankus; Karo trauma; Naracijos technikos; Paulius Galaunė; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Vizualizacija; Vizualizacija, fokusuotė; Škėma; Antanas Škėma; Focalization; Galaunė; Jankus; Jurgis Jankus; Narrative techniques; Paulius Galaunė; Visualization; War trauma; World War I; World War II; Škėma.

ENThe article analyzes different narrative techniques that help to express traumatic war-related experiences in short stories. For this case study of motifs related to experiences of war and the use of ingenious techniques of narrative construction, the following fictional texts (short stories) were selected: “Silence of the Night” (1947) by Antanas Škėma; “Rose Red” (1915) by Visuomis (pseudonym of Paulius Galaunė); and “World Painter” (1951) by Jurgis Jankus. In 1944 Škėma (1910–1961) and Jankus (1906–2002) left Lithuania and moved to the West. In 1949 Škėma emigrated to the United States, a year later Jankus did the same. Galaunė (1890–1988) permanently stayed in Lithuania after finishing his studies in St. Petersburg. The article suggests the hypothesis that short stories written in emigration contain brighter motifs and convey a stronger belief of getting over the traumatic war experiences. The analysis of these texts reveals the most effective elements that portray traumatic war experiences in the narrative. [From the publication]

• Antano Škėmos teksto strategija : disertacija / Vijolė Višomirskytė. Kaunas, 2001. 117 lap.
• Lietuvių karo pabėgėlių patirčių (po) atmintis dviejų išeivijos kartų refleksijose / Augustas Alekna. Migracija: sampratos ir patirtys / sudarytoja Margarita Matulytė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2022. P. 284-307, 492.