Intelektualinės aplinkos lietuvių išeivijoje: Birutės Ciplijauskaitės atvejis

LTStraipsnyje pristatomos lietuvių išeivijoje susiklosčiusios intelektualinės aplinkos, jų tyrimo prielaidos ir kelios metodologinės atramos. Daugiausia dėmesio skiriama lietuvių išeivės ispanistės Birutės Ciplijauskaitės akademinėms, mokslinėms aplinkoms, glaudžiai susijusioms su Ispanijos Pilietinio karo išeivija. Išskiriamos kelios sąveikų dimensijos: didžiausias lietuvių ir ispanų išeivijos poveikio laukas yra bendras – JAV akademiniai sluoksniai; bendri lietuvių ir ispanų išeivių egzilinės tapatybės formavimosi klausimai; susiklosčiusios tendencijos atsiskyrėliai vs grupės (kas ir kaip veikė šiose grupėse, ką tai davė bendrajam kūrybos, mokslo kontekstui); lietuviams ir ispanams būdingas esencializmas (esmės paieškos), vidinis konfliktas su JAV vykdyta nužmoginimo politika ir lietuvių bei ispanų išeivijos laikysenos šios politikos atžvilgiu modeliai; lietuvių ir ispanų išeivijoje susiformavusios intelektualinio veikimo kryptys, kurių viena – vertimas kaip būdas egzilyje egzistuoti ir įsitraukti į savo gimtąją kultūrą, net fiziškai nesant gimtojoje šalyje. Daugiausia svarstomi pirmosios ir antrosios sąveikų aspektai. Trumpai pristatomos JAV akademinės aplinkos pokariu bei lietuvių ir ispanų išeivijos sąveikos jose. Detaliau pristatomi Ciplijauskaitės ispanistiniai ir lituanistiniai kontekstai išeivijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplinkos; Birutė Ciplijauskaitė; Egzilinės sąveikos; Egzilinės sąveikos, egzilinės tapatybės formavimasis; Egzilinės tapatybės formavimasis; Intelektualinės aplinkos; Ispanų išeivija; JAV akademinės; JAV akademinės aplinkos; Lietuvių išeivija; Birutė Ciplijauskaitė; Exile interactions; Intellectual environments; Issues of forming an identity in exile; Lithuanian exile; Spanish exile; U.S. academic environments.

ENThe article discusses the intellectual environments that took shape in the Lithuanian emigration and the presuppositions and methodological approaches that their investigation requires. Primary attention is paid to Birutė Ciplijauskaitė, a Lithuanian émigré scholar specializing in Spanish culture. Her academic and scholarly environments were closely related to the Spanish diaspora spawned by the civil war in Spain. There are several dimensions of interaction in play here: the largest field of influence by the Lithuanian and Spanish diaspora is common to both – the American academic circles; common issues regarding the formation of an identity in exile by the Lithuanian and Spanish diasporas; the emergence of a tendency to split between separatists versus groups (who did what in this framework, and how did this enrich the common creative and scholarly context; the essentialism (looking for the essence) characteristic of both Lithuanians and Spaniards, the inner conflict with the politics of dehumanization carried out by the United States of America and the attitudes of the Lithuanian and Spanish diasporas toward this politics; the directions of intellectual activity formed in the Lithuanian and Spanish diaspora, one of these being translation as a way of participating in the culture of one‘s native land even in physical absence from it. This paper concentrates on aspects occurring within the first two dimensions. After a brief survey of academic environments in the United States after World War Two and Lithuanian and Spanish émigré interactions in these environments, detailed attention is directed to the émigré contexts of Ciplijauskaitė’s contributions to Spanish and Lithuanian studies. [From the publication]

• Filosofijos idėjų istorija Lietuvoje / Gintaras Kabelka. Filosofija. Sociologija. 2012, t. 23, Nr. 1, p. 27-34.
• Lietuvių diasporos tyrimų kelias : tarp lokališkumo ir mobilumo / Žydronė Kolevinskienė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2016, 21, p. 97-107.