К социолингвистической характеристике польских говоров белорусско-литовского пограничья

• Sociolingvistinė lenkų tarmių, funkcionuojančių baltarusių ir lietuvių kalbų paribyje, charakteristika
• Sociolinguistic characteristics of Polish dialects functioning in periphery of Belarusian and Lithuanian languages

LTBaltarusijos Kalbotyros institute sukaupta gana daug kryptingai rinktos lingvistinės medžiagos apie baltarusių ir lietuvių kalbų paribyje vartojamą lenkų tarmę, tačiau jos tyrimai dar tik pradedami. Jau ir dabar galima laikyti patvirtinta prielaidą, kad šios periferinės lenkų tarmės raidai lemiamą įtaką turėjo tos kalbos, kurių teritorijoje ji plito. Aktyvi kalbų interferencija šiame areale yra tiesiog natūraliai susiformavusi sociolingvistinė kalbų kontaktų laboratorija. Kalbotyroje įprasta konstatuoti kalbų kontaktų rezultatus - skolinius, bet tik sociolingvistinis kalbų interferencijos traktavimas paaiškina skolinimosi mechanizmą. Šio proceso ypatumai priklauso nuo kontaktuojančių kalbų panašumo ir jų socialinio prestižo. Sinchroniškai baltarusių-lietuvių kalbų paribyje lenkų kalba nėra tapati: būtina skirti kai kuriose Lietuvos vietovėse kaip pagrindinę vartojamą lenkų kalbą nuo tos lenkų kalbos, kuria šnekama kaip antrąja šalia lietuvių ir baltarusių tarmių tiek Baltarusijoje, tiek ir Lietuvoje. [...] Kitoks lenkų kalbos statusas yra Baltarusijoje: ten, kur ji vartojama, lenkų kalba yra antroji. Lenkų kalbos mokėjimo lygis ženkliai mažėja iš vakarų į rytus, kol, kaip teigia T. Sudnik, išnyksta ties Asvejos-Biahomlio-Lahoisko-Rudensko-Slucko-Starobino-Davido-Haradoko linija, ties kuria prasideda pačios baltarusių kalbos tarmių izoglosės. Ir dar viena svarbi sąlyga - lenkų kalbos paplitimas susijęs tik su katalikybe, nes net kaimyniniuose stačiatikių kaimuose lenkiškai nekalbama. Pateikiama pavyzdžių iš Pastovių rajono, kur lenkų kalba tam tikrose situacijose vartojama gana plačiai, visi viduriniosios kartos gyventojai yra mokęsi lenkiškose mokyklose, bet stačiatikių kaimuose lenkiškai nešnekama. Baltarusijos specifika ta, kad nėra susiformavusių net mažų arealų, kurių gyventojų gimtoji kalba būtų lenkų.Dar daugiau - nėra nė dvikalbių baltarusių-lenkų arealų. Yra tik kelios pavienės gyvenvietės, kuriose, kaip teigia M. Grinblatas, lenkiškai imta kalbėti dar lietuviškose šeimose, nė nespėjus išmokti baltarusiškai. [...] Istoriniu požiūriu lenkų kalbos atmainos tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje yra skirtingos to paties reiškinio sociolingvistinės raidos stadijos, iš kurių interdialektas Baltarusijoje yra ankstesnė. Tačiau genetinis jų bendrumas neturėtų sutrukdyti įžvelgti milžiniškų sinchroninių skirtumų, į kuriuos svarbu atsižvelgti rengiant ir taikant duomenų rinkimo ir analizės metodiką. [...] Tas faktas, kad baltarusių tarmių atstovai, aišku, mąsto baltarusiškai, bet išreikšti savo mintis gali dviem kalbomis, išryškina izomorfizmo tendenciją tarp šių dviejų kalbų. Be to, lenkiški žodžiai, tikri ar pasidaryti, įterpiami į baltarusių kalbą iš stilistinių paskatų, norint ją padaryti kultūringesnę. Pastebėta, kad leksikos lygmeniu daugiau skolinamasi ten, kur jau ir taip daug yra lenkiškų žodžių, pvz., tai vyksta ligų pavadinimų grupėje. Darytina išvada, kad izomorfizmo tendencija, grįsta įsisąmonintu abiejų kalbų panašumu, yra gerokai stipresnė nei savo dvikalbiškumo suvokimas, kuris verčia atskirti dviejų kalbų leksinius fondus. Kuo mažiau suvokiamas dvikalbiškumas, tuo jis trapesnis, net ima nykti, nes vartojant abi kalbas pradedama verstis iš esmės tuo pačiu leksiniu fondu.Reikšminiai žodžiai: Baltarusių ir lietuvių kalbų paribys; Baltarusių kalba; Daugiakalbystė; Dvikalbystė; Kalbų interferencija; Lenkų kalba; Lenkų kalbos tarmių fonetiniai ypatumai; Lenkų kalbos tarmės; Lietuvių tarmės Baltarusijoje; Lingvistinės interferencijos sociolingvistinis tyrimas; Periferinės tarmės; Sociolingvistiniai ypatumai; Sociolingvistinė situacija; Belarusian; Bilingualism; Interference of languages; Lithuanian dialects in Belarus; Multilingualism; Peripheral dialects; Periphery of Belarusian and Lithuanian languages; Phonetic peculiarities of the Polish dialects; Polish dialects; Polish language; Sociolinguistic approach to linguistic interference; Sociolinguistic characteristics; Sociolinguistic situation.

ENThe Linguistics Institute in Belarus has purposefully accumulated rather much linguistic material about the Polish dialect used in periphery of the Belarusian and Lithuanian languages, but researching is only getting started. We may already consider the assumption, that the development of this peripheral Polish dialect was essentially influenced by the languages in the territory it was spreading, confirmed. Active interference of languages in this area is simply naturally formed sociolinguistic laboratory of linguistic contacts. In linguistics, it is natural to state the results of linguistic contacts - loanwords. However, solely sociolinguistic approach to linguistic interference explains the mechanism of borrowing. Peculiarities of this process depend on similarities between the contacting languages and social prestige thereof. Synchronically, the Polish language in the periphery of Belarusian-Lithua- nian languages is not the same: the difference between the Polish language used as the main language in some Lithuanian areas and the Polish language spoken as the second one after the Lithuanian and Belarusian dialects in Belarus and Lithuania must be seen. [...] The status of the Polish language is different in Belarus: in regions where it is used, it is used as the second language. The level of knowledge of the Polish language significantly decreases from West to East until, as T. Sudnik states, disappears near the Asveja-Begoml-Lahoisk-Rudensk-Slutsk-Staróbyn-Davyd-Haradok line where the isoglosses of the Belarusian dialects start. There is one more important condition - spreading of the Polish language is related solely to Catholicism because the Polish language is not spoken in neighbor Orthodox villages.There are examples from the Pastoviai region where the Polish language is widely used in some situations, all residents of the middle generation have attended Polish school but Polish is not spoken in Orthodox villages. The peculiarity of Belarus is, there is absence of even small areas where the native language of residents would be Polish. Moreover - there are no bilingual (Belarusian-Polish) areas. There are solely several isolated villages where, as M. Grinblatas states, Polish was started to be spoken in Lithuanian families, before Belarusian was learnt. [...] Historically, versions of the Polish language in Lithuania and Belarus are different stages of sociolinguistic development of the same phenomenon, the interdialect in Belarus is the earlier one. However, genetic community of them should not interfere with seeing great synchronic differences that must be considered when preparing and applying the method of data collection and analysis. [...] The fact that representatives of Belarusian dialects, of course, think in Belarusian, but may express their thoughts in two languages, emphasizes the isomorphism trend among these two languages. Furthermore, Polish words, whether real or made ones, are included into the Belarusian language for stylistic purposes, in order to make it more sophisticated. It was noticed that, on the level of lexis, more words are borrowed where many Polish words already exist, for example, it is happening in the group of names of diseases. A conclusion may be made that the isomorphism trend based on similarity of the both languages is rather stronger than understanding of one's bilingualism which makes one to distinguish between lexical funds of two languages. The less the bilingualism is understood, the more fragile it is, it even starts vanishing because basically the same lexical fund is used when using both languages. [From the publication]