Užsienio šalių kompozitorių Requiem rankraščiai Vilniaus bibliotekų fonduose: XIX–XX a. pradžios šaltinių apžvalga

LTRequiem, arba Missa pro defunctis, Missa defunctorum („Mišios už mirusiuosius“), – Romos katalikų gedulinės mišios už mirusiuosius. Ilgainiui Requiem tapo vokaliniu instrumentiniu žanru, kompozicija, siejama su mirties, gedulo tema. XIX a. koegzistavo dvi pagrindinės šio žanro formos: iškilmingas, smarkiai pasaulietinės muzikos įtakos veikiamas koncertinis ir kuklesnis, santūresnis, „tradiciškesnis“ liturginis Requiem. Pastarasis buvo mažesnės apimties, rašomas kuklesnėms atlikėjų sudėtims, paprastesnės muzikinės kalbos, ne dramatinio pobūdžio. Gana didelę įtaką aptariamo laikotarpio liturginio Requiem vystymuisi darė cecilianizmo sąjūdis, aktyviai veikęs ir Lietuvoje. Straipsnyje aptariami XIX–XX a. pradžioje perrašyti užsienio šalių kompozitorių Requiem rankraščiai, kažkada priklausę Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bažnyčioms, o dabar saugomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje ir Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje. Tai Gioacchino Albertinio (1748–1812), Josepho Becherio (1821–1888), Luigi Cherubinio (1760–1842), Maxo Filke’ės (1855–1911), Josepho Gruberio (1855–1933), Lamberto Krauso (1728–1790), Antonio Rosetti (1750–1792), Johanno Baptisto Schiedermayrio (1779–1840) kompozicijų nuorašai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus bibliotekų fondai; 19 amžius; 20 amžius; Requiem; Rankraščiai; Natos; Vilnius libraries’ funds; 19th century; Beginning of 20th century Requiem; Manuscripts; Notes.

ENAmong numerous genres of sacred music (such as chorales, hymns, motets, masses, etc.), Requiem, or otherwise Missa pro defunctis, Missa defunctorum (Mass for the Deceased) stands out. It is the Mass for the Deceased, corresponding to the Roman Catholic Missal, that is celebrated mainly during the funeral. Over time, Requiem has become a vocal-instrumental genre, a composition associated with the theme of death and mourning. In the 19th century, two principal forms of the genre of Requiem co-existed: a proud, concert-type form, heavily influenced by secular music, and a more modest, reserved, and more “traditional” liturgical one. The latter was smaller in scope, written for a more modest composition of performers in a simpler music language and of a non-dramatic character. The development of the liturgical Requiem over the period in question was largely affected by the Cecilian Movement, active also in Lithuania. True, it is also possible to discuss an intermediate link between the concert and the liturgical types of Requiem – a concert-type vocal-instrumental Requiem, which could also be performed in liturgy.The paper focuses on the manuscripts of the Requiem compositions re-written in the 19th century that were once performed in churches of Vilnius and other cities of Lithuania and currently are stored in in the Rare Books and Manuscripts Reading Room of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania and in the Manuscript Department of the Vilnius University Library. These are copies of the Requiem compositions by the following authors: Gioacchino Albertini (1748–1812), Josef Becher (1821–1888), Luigi Cherubini (1760–1842), Max Filke (1855–1911), Joseph Gruber (1855–1933), Lambert Kraus (1728–1790), Antonio Rosetti (1750–1792), and Johann Baptist Schiedermayr (1779–1840). [From the publication]

• Bažnytiniai žanrai šiuolaikinėje lietuvių kūryboje : tarp bažnytinės muzikos paveldo ir atnaujintos liturgijos poreikių / Danutė Kalavinskaitė. Lietuvos muzikologija. 2011, 12, p. 61-88.
• Holy Week lamentations in Vilnius Cathedral / Sviatlena Niemahaj. Lietuvos muzikologija. 2014, 15, p. 20-33.
• Vakarų Europos kompozitorių klasikų kūriniai Lietuvos bažnytinių kapelų repertuare (XIX a). Muzikos rankraščių aprašas / Laima Budzinauskienė. Menotyra. 2010, t. 17, Nr. 3, p. 210-226.
• XIX a. bažnytinės muzikos žanrai Lietuvoje: identifikacijos, sąveikos ir kaita / Laima Budzinauskienė. Menotyra. 2013, t. 20, Nr. 3, p. 207-220.