Świadomość narodowa mieszkańców Litwy i Białorusi
- Lietuvos ir Baltarusijos gyventojų tautinė savimonė
- National consciousness of Lithuanian and Belarusian residents
LTŠį empirinį tyrimą 1994 m. inspiravo staigus Baltarusijos posūkis atgal nuo vos tik prasidėjusio baltarusių tautinio atgimimo, o to grįžimo simboliu tapo vėliavos su Vyčiu atsisakymas. Apskritai tai yra dalis dabar vykdomų kompleksinių tyrimų, žvalgančių dirvą įgyvendinti atgimstančią Intermarium koncepciją. Tautinės savimonės formavimosi universalija ta, kad visada prasideda nuo neigimo, nuo "savų" ir "svetimų" priešpriešos, kol pasiekia tokią stadiją, kad tautiniu, visų pirma kalbos, pagrindu sukuriama valstybė, rekonstruojama tautos istorija. Lietuvos ir Lenkijos atveju taip ir buvo, o Baltarusijos - ne. Išskirtinė Baltarusijos ypatybė - aukštas sovietizacijos lygis, o homo sovieticus savimonės įsivyravimą rodo noras Baltarusijos istoriją tapatinti su ne su savo, o su Rusijos istorija. Tyrimo metu apklaustas 1101 respondentas Baltarusijoje ir Lietuvoje, išskyrus teritorijas aplink sostines. 1989 m. surašymo duomenimis, Baltarusijoje gyveno 10,4 milijono gyventojų, Lietuvoje - 3,7. [...] Tautinės savimonės formavimosi procesas palieka panašius pėdsakus kaip laikas medžių kamienuose, kurių mikroskopinis rievių tyrimas gali atskleisti gausybę praeities reiškinių. Palankus karinio bendradarbiavimo su Lenkija vertinimas sietinas su Abiejų Tautų Respublikos laikais, o nepalankus požiūris į lenkų tautinę mažumą - su Lietuvos katalikų bažnyčios stiprėjimu ir su abiejų tautinių mažumų diskriminacija 1920-1939 m. abiejose politinės sienos pusėse. Teigiamo požiūrioį Vokietiją kaip sąjungininkę šaknys irgi nusidriekia į tarpukarį, kai Vokietija buvo sąjungininkė.1918 m. Lietuvos valstybės formavimosi procesai centralizavo daugelį procesų, todėl gaji priešprieša pertiferijai. Sovietmetis sustiprino orientaciją į Vakarus kaip į priešpriešą įvestam režimui. Naujasis nepriklausomybės laikotarpis formuoja Baltijos valstybių sąjungos idėją, bet jos prognozė neaiški. Priešprieša socialinei sovietmečio lygiavai didina socialinę maržą, darančią poveikį ir tautiškumui, o ekonomikos augimas su šiais procesais nespėja. Baltarusijos politiniai sunkumai pavertė Lietuvą vieninteliu jų taku į Europą. Senas Lietuvos ir Lenkijos konfliktas, kuris yra lietuvių tautinio identiteto pagrindas, atrodo, neleis lengvai spręsti dabartinius ir būsimus santykius. Formaliojo nepriklausomybės periodo metu Baltarusijos gyventojai visapusiškai integravosi su sovietine Rusija, tuo tarpu baltarusių tautinis tapatumas, ribojamas kaimo folkloro, mažėjo. Daugelio ekskomunistinių visuomenių raida rodo, kad komunizmo palikimas yra daugiafazis reiškinys, o iki šiol matėme dar tik pirmuosius tris jo etapus. Baltarusijoje tyrimą atlikome 1994-1995 m., tačiau situacija 1996 m. labai pasikeitė "Minsko pavasario" metu. Po jo Baltarusijos atvejis išreiškiamas precedento neturinčia seka: Nacionalinė valstybė? - Katastrofos istorija - Vidaus konfliktas - Nacionalinis identitetas - Integracija su? Didžiulis išorės veiksnio - Rusijos - vaidmuo kelia abejonių dėl savarankiškos raidos galimybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltarusiai; Baltarusijos Respublika; Etninės mažumos; Kalba; Lenkai; Lietuviai; Lietuvos Respublika; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Tapatybė; Tauta; Tautinis atgimimas; Tautinė savimonė; Belarusians; Ethnic minorities; Identity; Language; Lithuania; Lithuanians; Nation; National consciousness; National revival; Polish; Republic of Belarus; Republic of Lithuania; Soviet Union; Baltarusija (Belarus).
ENThis empirical research in 1994 was inspired by Belarus' sudden turn back from the Belarusian national revival that had just started, and rejection of the Pahonia flag became the symbol of the regression. In general, it is a part of current complex researches looking for chances to implement the reviving Intermarium concept. The universal of formation of national consciousness is that it always starts with negation, from confrontation between the "our people" and "strangers", until it reaches the point where a state is founded on national basis (first of all the language), the national history is reconstructed. It was the case of Lithuania and Poland, the situation of Belarus was different. An exceptional quality of Belarus is the high level of sovietisation, and the dominance of homo sovieticus consciousness is proven by the wish to identify the Belarusian history with the Russian history. 1101 respondents were interviewed during the research in Belarus and Lithuania, except the territories around the capital cities. As per data of the census in 1989, Belarus had 10.4 million residents, Lithuania has 3.7 million. [...] The process of formation of national consciousness leaves similar traces to those of the time on stems of trees where the microscopy research of the rings may disclose many phenomena from the past. Positive attitude towards military cooperation with Poland is associated with the era of the Republic of Both Nations, and negative attitude towards the ethnic minority of Poles is associated with the strengthening of the Lithuanian Catholic Church and discrimination of both ethnic minorities on both sides of the political border in 1920-1939.The roots of positive attitude towards Germany as an ally are also in the interwar period when Germany was an ally. Processes of formation of the Lithuanian state in 1918 centralized many processes, therefore it is a vital opposition to periphery. Soviet Union times strengthened orientation towards the West as an opposition to the regimen. The new period of independence is forming the idea of union of the Baltic States but the prognosis is unclear. Opposition to social equality of the Soviet Union era increases social margin affecting national consciousness as well, and growth of economy fails to catch up with these processes. Political difficulties in Belarus made Lithuania their only path to Europe. It seems like the old conflict between Lithuania and Poland which serves as basis for national identity of Lithuanians will not allow to easily solve current and future relations. During the formal period of independence, Belarusian residents fully integrated with the Soviet Russia, while national identity of Belarusians, restricted by rural folk music, was decreasing. Development of many former-communist societies shows that communist legacy is a multiphase phenomenon, and we have so far seen solely the first three stages thereof. We carried out the research in Belarus in 1994-1995 but situation was very different in 1996, during the Spring in Minsk. Afterwards the Belarusian case has been expressed by the unprecedented sequence: National state? - History of the catastrophe - Internal conflict - National identity - Integration with? Great role of external factor, Russia, causes doubts about self-sufficient development. [From the publication]
