Šiuolaikinis teatras vaikams kaip savita scenos meno forma

LTKūrybos ir tyrimų srityse teatrui vaikams ir jaunajai auditorijai vis dar kovojant už lygias teises, straipsnyje siekiama pristatyti šiuolaikinį teatrą vaikams kaip savitą scenos meno formą. Teigiama, kad jos išskirtinumą lemia temos ir formos bei raiškos priemonių parinkimas atsižvelgiant į kognityvinius gebėjimus pagal publikos amžiaus tarpsnius, o teigiamą spektaklio poveikį užtikrina pasiruošimas teatrinei patirčiai bei jos reflektavimas su suaugusiųjų pagalba. Kaip gerosios praktikos pavyzdžiai analizuojami Lietuvoje rengiamo tarptautinio festivalio vaikams ir jaunimui „KITOKS“ pristatomi spektakliai bei choreografės Birutės Banevičiūtės šokio spektakliai kūdikiams. Atskleidžiama, kad spektakliai kūdikiams ir spektakliai vyresniems vaikams – tai visiškai atskiri pasauliai, kuriems sukurti reikia specifinių žinių ir gebėjimų. Šios scenos meno formos iš pagrindų griauna Lietuvoje vis dar populiarią „spektaklio visai šeimai“ koncepciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teatras vaikams; Percepcija; Kognityviniai gebėjimai; Festivalis „KITOKS“; Spektakliai kūdikiams; Theatre for children; Perception; Cognitive abilities; KITOKS festival; Performance for babies.

ENWhile theatre for children and young audiences is still fighting for equal rights in the art and research communities, this article seeks to present contemporary children’s theatre as a separate and equal form of performing arts. It aims to show that the particularities are determined by the choice of topics and means of expression aimed at cognitive abilities of different age groups and that adult support is necessary for the children to experience and process the presentation and topics shown. Seeking to introduce examples of best practices, the essay analyses performances presented at the KITOKS international festival for children and youth, organized in Lithuania since 2011, as well as dance performances for babies created by the choreographer Birutė Banevičiūtė. The article demonstrates that performances for babies and older children are uniquely different and their creation requires specific knowledge and abilities. The variety of performance forms shows the inadequacy of the “family performance” designation still popular in Lithuania. [From the publication]