Sūduvos girios. Sūduvos girių ir miškų ūkio istorinė apžvalga

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sūduvos girios. Sūduvos girių ir miškų ūkio istorinė apžvalga
Authors:
Editors:
Brukas, Algirdas, sudarymas [com]
Publication Data:
Kaunas : Muzikos fiesta, 2019.
Pages:
319 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Sutrumpinimai, senoviniai terminai ir senoviniai matai / Algirdas Brukas — 1. Įvadas / Algirdas Brukas, Romualdas Deltuvas — 2. Tolimos praeities puslapiai / Algirdas Brukas. 2.1 Senoji Sūduva ir jos miškai. 2.1.1 Senieji miškai pagal palinologinius tyrimus; 2.1.2 Klimato ir socialinių faktorių įtaka miškų formavimuisi ; 2.2 Ankstyvieji (iki XVI a. pirmos pusės) rašytiniai šaltiniai apie Sūduvos girias. 2.2.1 Žinios apie miškus LDK valdovų dokumentuose; 2.2.2 Žinios iš kryžiuočių karo kelių aprašymų; 2.2.3 Nereguliuojamas Sūduvos miškų kolonizavimas iki Valakų reformos ; 2.3 Prekinio miško ūkio ir reguliuojamo kolonizavimo atsiradimas. 2.3.1 Medienos ruošos ir prekybos intensyvėjimas; 2.3.2 Sūduvos miškų kolonizavimą ir jo pobūdj lėmusios priežastys ; 2.4 Teisinis miškų ūkio ir medžioklės reguliavimas iki 1795 m. 2.4.1 Teisinio reguliavimo užuomazga Kazimiero teisyne; 2.4.2 Miškų teisė pagal Lietuvos statutus (1529, 1566, 1588 m.); 2.4.3 Miškai ir Valakų reformos įstatymo reikalavimai; 2.4.4 Knyšino karališkųjų girininkų nuostatai ir atskiros privilegijos tarnybininkams; 2.4.5 Teisinis miškų ūkio reguliavimas XVII-XVIIĮ. a. ; 2.5 Kai kurios Sūduvos girių antrinio kolonizavimo (apgyvendinimo) ypatybės. 2.5.1 Atgautos Sūduvos teritorijos paskirstymas; 2.5.2 Kas naujai kūrėsi Sūduvoje? 2.5.3 Girių kolonizavimo eiga atskiruose Užnemunės ruožuose ; 2.6 Sūduvos girios pagal G. Valavičiaus 1559 m. atliktą LDK karališkų girių reviziją. 2.6.1 Girių pasiskirstymas ir ribos; 2.6.2 Miškų administravimas ir pirmosios girininkijos; 2.6.3 Osočninkai ir šauliai; 2.6.4 Gaudimvietės (ostupai) ir kiti senieji infrastruktūriniai girių elementai; 2.6.5 Miško gėrybių naudojimo, jų prekybos ir miškų infrastruktūros raida iki "Revizijos..." ;2.7 Sūduvos girių kolonizavimas ir jų nykimas po G. Valavičiaus surašymo iki ATR žlugimo. 2.7.1 Ginčai dėl ribų tarp Punios ir Birštono girių; 2.7.2 Naujų gyvenviečių atsiradimas; 2.7.3 Karaliaus iždo atskyrimas nuo valstybės iždo ir miškų ūkis; 2.7.4 XVII a. kataklizmai ir miškai; 2.7.5 Užnemunės apgyvendinimas pagal "girinės" kilmės gyvenviečių pavadinimus ; 2.8 Kai kurios senojo miškų ūkio, miško eksploatavimo ir prekybos ypatybės. 2.8.1 Miškų vertimo žemės ūkio naudmenomis pobūdis ir technologijos; 2.8.2 Būdinė miško produktų gamyba ir jos įtaka miškų būklei; 2.8.3 Medžio ir jo produktų prekyba; 2.8.4 Miško produkcijos transportavimo keliai ir priemonės; 2.8.5 Medžioklės pobūdžio ir technologijų raida ; 2.9 Keliautojų įspūdžiai apie XVIII a. Sūduvos miškus / Romualdas Mankus, Algirdas Brukas — 3. Svetimųjų valioje 1795-1918 / Romualdas Deltuvas, Romualdas Mankus, Algirdas Brukas. 3.1 Užnemunės miškai Prūsijos valdžioje (1795-1807 m.) ; 3.2 Miškai ir miškų ūkis Varšuvos kunigaikštystėje (1807-1815 m.) ; 3.3 Rusijos imperijoje (1815-1914 m.). 3.3.1 Administravimas ir bendrieji miškų ūkio raidos bruožai; 3.3.2 Miškų nuosavybės ypatumai; 3.3.3 Užnemunės miškingumas XIX a. ir XX a. pradžioje; 3.3.4 Miškų charakteristika; 3.3.5 Miškotvarkos darbai ir miško naudojimas; 3.3.6 Miško želdinimas; 3.3.7 Miško ugdymas; 3.3.8 Miško apsauga nuo vagysčių ir savavališkų kirtimų; 3.3.9 Miško kenkėjai ir kova su jais; 3.3.10 Specialistų ruošimas; 3.3.11 Medžioklės pokyčiai ; 3.4 Sūduvos girininkijų ploto ir skaičiaus palyginimas su kitais Lietuvos regionais XIX a. ; 3.5 Sūduvos miškai Oberosto gniaužtuose —4. 1918-1944 metai / Algidas Brukas. 4.1 Lietuviškos miškų administracijos sukūrimas Sūduvoje ; 4.2 Sūduvos miškų urėdijų plotai, padaliniai, administracinis suskirstymas ir personalas ; 4.3 Sūduvos miškų charakteristika ; 4.4 Pagrindinis ir tarpinis miško naudojimas ; 4.5 Pušynų nusakinimas ; 4.6 Šalutinis miškų naudojimas ; 4.7 Sūduvos miškų apsauga ; 4.8 Sūduvos miškų atkūrimas tarpukariu ; 4.9 Miškotvarkos darbai Sūduvos urėdijose ; 4.10 Ekonominiai valstybinio miškų ūkio rezultatai ; 4.11 Sūduvos miškininkai Antrojo pasaulinio karo metais ; 4.12 1919-1944 m. Sūduvoje veikusių urėdijų, girininkijų ir urėdijų vadovų sąvadas — 5. 1945-2018 metai / Romualdas Deltuvas, Algirdas Brukas. 5.1 Miškų administravimo, miškotvarkos, miškininkavimo ir miškų būklės bruožai sovietinėje ir nepriklausomoje Lietuvoje ; 5.2 Sūduvos miškų naudojimas gamtosauginiams ir rekreaciniams tikslams ; 5.3 Sūduvos valstybinių miškų administracinių vienetų ir jų vadovų (direktorių, urėdų) sąvadas 1945-2018 m. — 6. Kraštotyros pabiros / Algirdas Brukas. 6.1 Kaip Kazlų Rūdos didžiagirė įgavo ir išsaugojo savo formas ; 6.2 Šimtmečius skaičiuojanti profesija ; 6.3 Sūduvos miškų istorijoje pasižymėję žmonės iki sovietmečio pradžios ; 6.4 Sūduvos urėdijų darbuotojų netektys rezistencijos kovų metais (1944-1953 m.) —7. Priedai / Algirdas Brukas, Ramūnas Mažėtis. 7.1 Pirmojo Lietuvos statuto (1529 m.) ištraukos ; 7.2 Alytaus girios aprašymas Grigaliaus Valavičiaus "Revizijoje..." 1559 m. ; 7.3 Knyšino karališkųjų girininkų nuostatai, 1567 m. ; 7.4 Ištraukos iš Merkinės, Perlojos, Varėnos miškų girininkijos ordinacijos, 1641 m.; 7.4.1 Ordinacija girininkui (girininko pareigos); 7.4.2 Osočninkų pareigos; 7.4.3 Šaulių pareigos; 7.4.4 Medžioklio pareigos ; 7.5 LDK didžiųjų medžioklių sąrašas ; 7.6 ATR valdovo Jono III (Sobieskio) sutartis dėl medžio produktų gamybos ir pardavimo LDK Gardino ir Belovežo giriose — Literatūros sąrašas — Šaltiniai.
Summary / Abstract:

LTŠis darbas apima dabartinės Lietuvos kairiojo Nemuno kranto teritorijoje (literatūriniuose šaltiniuose įvardijamuose kaip Sūduva, Suvalkija arba Užnemunė) augusių miškų, jų gamtinių ir socialinių ypatybių bei vertybių kaitą, regiono miškų ūkio raidą nuo paskutinio ledynmečio iki 2018 m. Pagrindiniai jo tikslai - atskleisti krašto miškingumo kaitą keičiantis gamtinėms bei socialinėms sąlygoms, miškų struktūros raidą, medienos išteklių ir kitų miško gėrybių reikšmę vietos žmonių materialiajam bei dvasiniam gyvenimui, gyvenamosios aplinkos būklei. Be to, aprašoma miškuose susikaupę gamtos bei kultūros vertybės, nušviečiamas įvairių laikotarpių miškininkų indėlis puoselėjant krašto miškus, miškininkavimo specifika bei jos įtaka miškų būklei. Miškų kaitos ir miškų ūkio istorinės raidos nagrinėjimas - ne vien profesiniam smalsumui patenkinti, bet ir kai kuriems praktiniams dabarties gamtosaugos, gamtonaudos, miškininkavimo, miškotvarkos bei kitiems su miškų tvarkymu susijusiems klausimams objektyviai pagrįsti, remiantis ilgalaikiais duomenimis ir ilgamete patirtimi. Apie miškų kiekį, jų būklę, struktūrą ir kaitą pirmaisiais poledynmečio tūkstantmečiais galėjome spręsti tik iš bendrųjų klimato ir gamtos sąlygų kitimo tendencijų, archeologinių tyrinėjimų, o ypač iš per praėjusį šimtmetį pradėtų palinologinių (žiedadulkių nuogulų) tyrimų. Ši informacija atskleidžia tik bendras miškų kiekio ir rūšinės struktūros kaitos tendencijas, bet neleidžia operuoti kokiais nors tikslesniais dydžiais. [...]. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Miškų istorija; Sūduvos regionas; Miškininkystė; Miškų administracija; History of the forests; Sūduva region; Forestry; Forest administration.

ISBN:
9786099611204
Subject:
Istorija / History
Related Publications:
The Melno peace - building sustainable security in Central Europe: a socio-cultural approach / Vytautas Šlapkauskas. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2022, 31, p. 206-219.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/80629
Updated:
2020-07-29 13:15:25
Metrics:
Views: 67
Export:
Download