Gegrėnai. Bažnyčios istorija

LTDaugelio istorikų nuomone, Gegrėnai (Zegere) minimi 1253 m. Pietinių Kuršo žemių dalybų akte. LDK laikais Gegrėnai buvo privati Viešvėnų valsčiaus valda. 1612 m. Andrius Belikovičius savo Gegrėnų dvarą testamentu paliko sūnui Adomui. 1690 m. Gegrėnų savininku buvo Zigmantas Gaurylavičius. Po 1717 m. šis dvaras atiteko Horainams. 1740 m. iš Jono Horaino Gegrėnus įsigijo Mykolas Venslauskas. 1790 m. Antano Venslausko Gegrėnų dvarui priklausė 3 kaimai, turintys 30 dūmų (kiemų). Už 1863 m. sukilimo rėmimą Antanas Venslauskas ištremiamas į Sibirą. Gegrėnų dvaras sekvestruotas ir 1867 m. priverstinai parduotas Eduardui Farkamfui. Iš jo 1867 m. šį dvarą įsigijo Karlas Katerfeldas. 1776 m. Antanas Venslauskas įsteigė Gegrėnų altariją. Steigimo dokumente rašoma, kad bažnytėlė statyta ant kalniuko senosios vietoje, kuri nugriauta. Taigi jau anksčiau Gegrėnuose buvo koplyčia. XIX a. pradžioje Gegrėnų bažnyčia buvo Žemaičių Kalvarijos filija. Apie 1825–1826 m. Stanislovas ir Juzefa Venslauskai ant senų pamatų pastatė naują tokios pat formos bažnyčią. Bažnyčios stogas buvo dengtas malksnomis, iš lauko sienos apkaltos lentomis. Virš stogo du kupolai. Priekiniame kupole iškeltas metalinis kryžius-saulutė su Venslauskų herbu. 1882 m. pastatyta dabartinė varpinė. 1885–1888 m. Gegrėnuose kuratu buvo kun. Jurgis Rupka. Jis rašė eiles, bendradarbiavo „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“, „Tėvynės sarge“. Po 1920 m. bažnyčiai pakeisti sienojai. 1927 m. atnaujinti visi altoriai. Kun. Antano Gedminto rūpesčiu 1933 m. bažnyčia vėl taisyta. 1940 m. vasarą įsteigta Gegrėnų parapija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gegrėnai; Bažnyčios.

ENIn the opinion of many historians, Gegrėnai (Zegere) was first mentioned in the 1253 document dividing the South Curonian lands. In the times of the Grand Duchy of Lithuania, Gegrėnai was a private estate in Viešvėnai valsčius. In 1612, Andrius Belikovičius settled his Gegrėnai manor on his son Adomas. In 1690, Zigmantas Gaurylavičius was the owner of Gegrėnai. After 1717, this manor came into possession of the Horainai family. In 1740, Gegrėnai was acquired from Jonas Horainas by Mykolas Venslauskas. In 1790, 3 villages with 30 houses were attached to Antanas Venslauskas’ Gegrėnai manor. Antanas Venslauskas was exiled to Siberia for supporting the uprising of 1863. Gegrėnai manor was sequestrated and sold to Eduardas Farkamfas in 1867. The manor was acquired from him by Karlas Katerfeldas in 1867. In 1776, Antanas Venslauskas established Gegrėnai church. The founding document stated that the church was built on a hill in place of the old church, which was razed. Thus, Gegrėnai had a chapel even before. In the early 19th century, Gegrėnai church was part of Žemaičių Kalvarija. In around 1825–1826, Stanislovas and Juzefa Venslauskas erected a new church of the same shape on the foundations of the old one. The current belfry was built in 1882. In 1885–1888, priest Jurgis Rupka was the curator in Gegrėnai. He wrote poetry and contributed publications to Žemaičių ir Lietuvos apžvalga and Tėvynės sargas. The church’s lumbers were replaced after 1920, and all the altars were restored in 1927. The church was further repaired at the commission of priest Antanas Gedmintas in 1933. Gegrėnai parish was established in 1940.