Pirmasis lietuvių dramaturgijos šimtmetis

LTKnygoje tyrinėjama XIX a. antrosios pusės - XX a. pirmosios pusės dramaturgija. Lietuvių dramaturgija siejama su plačiu Lietuvos kitakalbio teatro kontekstu: jėzuitų, dvaro teatro, Vilniaus viešojo teatro, bajorų teatro tradicijomis. Tarpininku tarp senosios teatro kultūros ir lietuviškų vakarų dramaturgijos laikomas pirmasis lietuvių kalba rašęs dramaturgas Aleksandras Fromas-Gužutis. Knygoje išryškinami dramos žanrų (komedijos, dramos, misterijos, tragedijos) ir dramatizmo raidos aspektai, formuluojama lietuvių dramaturgijos tradicija, kurios pagrindu laikomas iš Romantizmo literatūros perimtas vaizdinių, siužetų repertuaras (pilies gynėjų istorija, mergelės ir tautos paralelės) ir jo interpretacijos. Esmingu lietuvių dramaturgijos žanru laikoma misterija, kuri yra glaudžiai susijusi su specifiniais dramatizmo bei teatriškumo bruožais (personažų tipai, veiksmo rituališkumas, vizualumas), aktualiomis tautinės tapatybės idėjomis, sąlygoja lietuvių dramaturgijoje intelektualinės-filosofinės dramos tradiciją (Maironio, Vydūno, Herbačiausko kūriniai). Knygoje detaliai atskleidžiama misterijos žanro raida nuo XIX a. pabaigos didaktinių dialogų, iki modernistinių kūrinių ir misterijos, kaip masinės kultūros fenomeno (trečiojo dešimtmečio vaidinimai po atviru dangumi). Tyrinėjant dramatizmo raidą, atskleidžiamas iškiliausių kūrinių (Vinco Krėvės „Šarūnas“, „Skirgaila“, Vinco Mykolaičio-Putino „Valdovas“, Balio Sruogos „Milžino paunksnė“) santykis su tradicija (dialogas, konfliktas), kuris sąlygoja eksperimentus, susijusius su natūralizmo, simbolizmo, ekspresionizmo dramos poetika, novatoriškas poetinio teatro idėjas (Balio Sruogos „Pavasario giesmė“). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dramos istorija; Teatras; Tautinė tapatybė; Istorinė drama; Modernioji drama; History of drama; Theatre; National identity; Historical drama; Modern drama.

ENTrusting more in her intuition than in formal classification, in this her second book the literature researcher takes a careful look at the conditions in which Lithuanian dramaturgy evolved and the tendencies from its beginnings in the mid 19th century to its maturity in the mid 20th century. The conceptual axis of this study is dramatism as the deep formant of theatre and dramaturgy, the differentiation of semantic structures and functional interpretation. The book looks at creations of Lithuanian dramaturgy written from the second half of the 19th century until the middle of the 20th century. Most of the dramaturges of this period have become literary classics, such as Aleksandras Fromas-Gužutis, Vydūnas, Vincas Krėvė, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga and many others. The century of dramaturgy reviewed by this book ends in 1940 with the Soviet invasion and loss of independence, which put a halt to many aspects of political and cultural life in Lithuania. The purpose of the book is to reveal creative tendencies that emerged in the first century of Lithuanian dramaturgy and to reconstruct a vision of Lithuanian dramaturgy and the Lithuanian theatre, including a closer look at creative works that were never staged.