Racionaliosios sielos išganymas: teorinio pažinimo fundamentalumas Avicenos soteriologijoje

LTStraipsnyje siekiama parodyti, kaip vėlyvosios antikos laikotarpiu susiformavusi filosofinė tradicija viduramžių laikotarpiu tęsėsi islamo civilizacijos kultūriniame kontekste. Centrine problemine ašimi tampa šioje filosofinėje tradicijoje egzistavusios soteriologinės nuostatos. Straipsnyje analizuojama Avicenos filosofijoje aptinkama filosofijos samprata. Atskleidžiama, kad Avicena filosofiją suvokė kaip iš fundamentalių principų kylančią organinę struktūrą. Filosofija Avicenai buvo susijusi su problemų sprendimu. Kita vertus, filosofinis problemų sprendimas buvo nukreiptas į racionaliosios sielos išganymą. Straipsnyje analizuojama religinės soteriologijos vieta Avicenos filosofinėje sistemoje. Parodoma, kad Avicenos schemoje teorinis pažinimas užima centrinę vietą racionaliosios sielos išganymo procese. Nepaisant to, kad filosofija suvokiama kaip teorinį pažinimą ir dvasinę praktiką apimanti veikla, vis dėlto sielos išganymui daug svarbesniu Avicenos filosofijoje yra laikomas būtent teorinis pažinimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Avicena; Soteriologija; Praktinė filosofija; Teorinis pažinimas; Ibn Sina; Cognition; Practical philosophy; Soteriology.