Sugrįžtant prie organiškosios valstybės: apie katalikiškos sociologijos įtaką katalikiškajam korporatyvizmui

LTStraipsnyje analizuojama katalikų socialinio teoretiko Prano Dielininkaičio tarpukario laikotarpiu plėtota katalikiško korporatyvizmo samprata. Be to, aptariama Lietuvoje tarpukariu tarp katalikų sociologų vyravusi sociologijos samprata ir jos ryšys su katalikiškąja socialine doktrina bei korporatyvizmu. Atkreipiamas dėmesys į Šveicarijoje paplitusio katalikiško korporatyvizmo įtaką Dielininkaičio socialinei teorijai. Svarbus Dielininkaičio plėtotos socialinės teorijos bruožas – bandymas atriboti katalikiškąjį korporatyvizmą nuo politinių implikacijų. Dielininkaičio nuomone, katalikiškas korporatyvizmas turėjo keisti socialinius ir ekonominius santykius, tapti alternatyva kapitalistinėms bei socialistinėms ekonominėms sistemoms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikiška socialinė teorija; Korporatyvizmas; Organinė valstybė; Pranas Dielininkaitis; Katalikiška sociologija; Sociologijos istorija; Socialinis klausimas; Catholic social theory; Corporatism; Organic state; Pranas Dielininkaitis; Catholic sociology; History of sociology; Social question.

ENThis article examines the uses of Catholic corporatist theory among Catholic social theorists in Lithuania during the interwar period, with particular focus on the social theory of Pranas Dielininkaitis (1902– 1942). Dielininkaitis, who received his doctoral degree in sociology at Paris University in 1933, acted as a transmitter of Catholic social theory in Lithuania. In 1934, he participated in the summer school on Catholic state theory in Switzerland. Later on, Dielininkaitis drew on his Swiss influences and used the existing framework of Catholic sociology to develop and promote his own concept of corporatism. Like many other Catholic social theorists, Dielininkaitis saw corporatism as a “third way” between capitalist and socialist economic systems. Interestingly, Dielininkaitis limited Catholic corporatism to social and economic spheres and separated it from political implications. However, in his considerations on the political crisis in France, Dielininkaitis maintained that the political form is an expression of social life. Therefore, his separation of corporatism from the political sphere still remained problematic on a theoretical level; the perceived connection between political order and social life implied that Dielininkaitis’s concept of social and economic corporatism was open to a redefinition into a political project. [From the publication]

• 1936-ųjų metų deklaracija / Kęstutis Skrupskelis. Naujasis Židinys - Aidai. 2012, Nr. 6, p. 380-386.
• Antanas Maceina: tarp socialinio solidarumo ir totalitarizmo / Petras Butkus. Iš Lietuvos sociologijos istorijos. Kn. 2 / atsakingoji redaktorė ir sudarytoja Anelė Vosyliūtė. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1999. P. 48-64.
• Antismetoninio judėjimo "Ašis" bandymai įgyvendinti politinius siekius 1938-1939 m / Giedrius Janauskas. Darbai ir dienos. 2011, t. 55, p. 9-28.
• Jaunųjų katalikų sąjūdžio genezė, ideologiniai principai ir jų realizavimo praktika (1919-1940) : disertacija / Ramūnas Labanauskas. Vilnius, 2011. 274 p.
• Jaunųjų katalikų sąjūdžio santykis su komunizmo doktrina ir praktika (1936-1940) / Ramūnas Labanauskas. Bažnyčios istorijos studijos. 2010, 3, p. 173-242.
• Jurgis Matulaitis ir lietuvių sociologija carinės Rusijos imperijoje / Dalia Stražinskaitė. Istorija. 2011, Nr. 81, p. 36-44.
• Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime, 1926-1940 : valstiečiai liaudininkai autoritarizmo laikotarpiu / Mindaugas Tamošaitis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014. 423 p.
• Krikščioniškoji demokratija nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) : politinė galia ir jos ribos / Artūras Svarauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 411 p.
• Lietuva, kurios nebuvo. Pilnutinės demokratijos svarstymai ir vertinimai / sudarytojai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 587 p.
• Lietuvos valstybės santvarkos reformų idėjos autoritarizmo laikotarpiu / Artūras Svarauskas. Parlamento studijos 2015, Nr. 19, p. 33-57.
• "Naujojo humanizmo" visuomenės organizacijos modelis tarpukario Lietuvoje / Valdas Pruskus. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2003, t. 22, p. 349-407.
• Pilnutinės demokratijos projekto vientisumo problema / Laurynas Peluritis. Politologija. 2021, Nr. 3 (103), p. 8-40.
• Prie lietuviškojo fašizmo ištakų / Liūtas Mockūnas. Lietuvos žydų žudynių byla : dokumentų ir straipsnių rinkinys / sudarė Alfonsas Eidintas. Vilnius: Vaga, 2001. P. 785-794.
• Stasys Šalkauskis ir Antanas Maceina kaip politikos filosofai / Alvydas Jokubaitis. Politologija. 2001, Nr. 2 (22), p. 3-25.
• Tarp ūkininko ir piliečio: modernėjančios Lietuvos politinės minties istorija / Justinas Dementavičius. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 352 p.
• Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927-1940 metais / Dangiras Mačiulis. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 300 p.