LTMonografijoje tyrinėjamos literatūrinės kilmės didaktinės dainos, XIX a. prigijusios žodinėje tradicijoje ir išpopuliarėjusios tarp tradicinės kultūros atstovų. Tai vienas ryškiausių religinio bei pasaulietinio literatūrinio diskurso skverbimosi į tautosaką ir tradicines apeigas pavyzdžių. Procesas vertinamas kultūrologiniu, sociologiniu, poetiniu retoriniu požiūriais. Lyginamuoju metodu atskleidžiama, kaip folklorinė tradicija šiuo metu vėrėsi išorinėms įtakoms, kokių esminių skirtumų bei sąlyčio taškų būta tarp tautosakos ir populiariosios literatūros tekstų turinio bei raiškos ypatumų. Knygą sudaro keletas skyrių, kuriuose detaliau aprašomi pagrindiniai XIX a. populiariosios lietuvių literatūros didaktiškumo bruožai, sociokultūrinė situacija, tradicinėje kaimo kultūroje susiklostęs santykis su raštu, didaktinių dainų atlikimo situacijos, analizuojamas klasikinės poetikos lietuvių liaudies dainų ir vėlyvųjų literatūrinės kilmės dainų normatyvumas. Atskleidžiama, kokia vėlyvųjų dainų reikšmė formuojant tradicinės kaimo kultūros atstovų tautinę, pilietinę ir moralinę savimonę. [Iš leidinio]
ENThis monograph studies didactic songs of literary origin that caught on in the 19 c. in the oral tradition and became popular among the representatives of traditional culture. These songs are one of the best examples of the infiltration of religious and secular literature into folklore and traditional rites. The process is evaluated from the culturological, sociological and poetic-rhetorical standpoints. The comparative method is used to reveal how folkloric tradition at that time was open to external influences, and how many essential differences and points of convergence there were between the contents of folklore and the texts of popular literature and how many peculiarities of expression. The book is in several parts, in which are described in more detail the basic didactic features of 19 c. popular Lithuanian literature, the socio-cultural situation, the place of literacy in the traditional village culture, the situations in which didactic songs were performed; the normativeness of classic poetic Lithuanian folk songs and later songs of literary origin is analysed. It is revealed what role the later songs played in forming the national, civic and moral consciousness of the representatives of traditional village culture.