XX amžiaus lietuvių dienoraščiai : tarp literatūros ir dokumento

LTDienoraštis – autobiografinio ir dokumentinio pobūdžio žanras. Jis vilioja laisvos raiškos galimybėmis ir siūlo autoriui natūralią kompozicinę struktūrą – chronologinį principą. Diaristikos raidą ir dienoraščių publikavimus stabdė nepalanki sovietinių laikų tikrovė ir priešiškas, ideologiškai motyvuotas požiūris, ilgus dešimtmečius ignoravęs žanro dvasią ir rašančiojo asmenybę. Studija „XX amžiaus lietuvių dienoraščiai: tarp literatūros ir dokumento“ yra pirmas platesnis šios temos nagrinėjimas. Nagrinėjamas dienoraščio žanras – patrauklus, bet mažai žinomas lietuvių skaitytojams, į dienoraštį žvelgiama kaip į literatūrinį, autobiografinį ir istorinį dokumentą, bandoma atsakyti į klausimą, kaip XX amžius – toks svarbus gausybe įvykių lietuvių tautai – atsiskleidė per dienoraščius. Dienoraštis yra asmeninis ir atviras požiūris į daugelį dalykų, kuriuos autorius vertina per savo išgyvenimų prizmę. Studijoje apžvelgiamas dienoraščio žanras ir jo ribos, rašymo tikslai, artimi dienoraščiui žanrai bei autoriaus vaidmuo dienoraštyje. Nagrinėjami konkretūs tekstai, priklausantys įvairiems laikotarpiams: Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jurgio Savickio, partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko, emigrantų Alfonso Nykos-Niliūno, Jono Meko dienoraščiai. Pabaigoje autorius apžvelgia dabarties dienoraščius, kurie vis dažniau skiriami publikavimui, ir kuriuose vis svarbesnė tampa literatūrinė raiška bei savitas autoriaus stilius, ne vien išpažintis arba liudijimas. Dienoraštį autorius apibūdina kaip žanrą, ypač lengvai prisitaikantį prie laikotarpio ir jam būdingo stiliaus reikalavimų.Reikšminiai žodžiai: Autoriai; Kūryba ir rašymas.

ENA diary is a genre of autobiographical and documentary nature attractive because of the possibilities of free expression and offering the author a natural composite structure: a chronological principle. The development of diaristics and the publication of diaries were impeded by the unfavourable Soviet reality and hostile, ideologically motivated approach ignoring the spirit of the genre and the personality of the writer for long decades. A study “Lithuanian Diaries of the 20th Century: Between Literature and Documents” is the first wider analysis of the topic. The analyzed diary genre is attractive but poorly known to Lithuanian readers, a diary is viewed as a literary, autobiographical and historical document, attempts are present to establish how the 20th century – so important to the Lithuanian nation due to its abundant events – was revealed through diaries. A diary is a personal open attitude to many issues evaluated by the author through the prism of his/her own experiences. The study reviews the diary genre and its boundaries, aims of keeping it, other genres close to diary and the role of the author in it. Specific texts of various periods are analyzed: the diaries of Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jurgis Savickis, a partisan Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, the emigrants Alfonsas Nyka-Niliūnas, Jonas Mekas. Finally the author reviews contemporary diaries brought for publication increasingly more often and assigning yet more important role to literary expression and unique style of the author, not only confession or testimony. The author defines a diary as a genre particularly quick to adapt to the period and its requirements of style.