Politinė įtaka Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadybai ir finansavimui: kaita ir pasekmės

LTStraipsnyje analizuojama politikos subjektų vadybinės ir finansinės įtakos Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) raida ir politinės (ir ekonominės) aplinkybės, lėmusios struktūrinių sąlygų, būtinų visuomeninio transliuotojo efektyviai veiklai, kaitą Lietuvoje nuo 1990 m. Teigiama, kad per 27 valstybingumo metus Lietuvoje tik iš dalies sukurtos struktūrinės sąlygos veiksmingai visuomeninio transliuotojo veiklai. Pirmą nepriklausomybės dešimtmetį įtvirtintas parlamentinis (vyriausybinis) LRT modelis, kai transliuotojo valdymas tiesiogiai priklauso nuo politinės valdžios, jos darbo ciklų, o dauguma pajamų skiriama iš valstybės biudžeto, kiekvienais metais keičiant pajamų dydį ir nenustatant lėšų skirstymo kriterijų. 2000 m. įteisintas LRT tarybos sudarymo modelis padėjo rasti politinių įtakų balansą tarp Seimo pozicijos, opozicijos ir Prezidento, tačiau LRT vadyba nebuvo atsieta nuo konkrečios politinės konjunktūros ir galimų politinių koalicijų LRT taryboje. Nuo 2015 m. įvestas LRT finansavimo iš biudžeto modelis, gaunamas pajamas fiksuotu procentu susiejant su mokamais į biudžetą mokesčiais, atribojo politikus nuo sprendimo kasmet nustatyti LRT finansavimo dydį, tačiau tai Europos Sąjungos kontekste negarantuoja LRT solidesnio finansavimo, nes pagal procentinę dalį nuo šalies BVP finansavimas 2016 m. buvo du kartus mažesnis negu ES šalių vidurkis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija; Visuomeninis transliuotojas; Lithuanian national radio and television.

ENThe aim of this article is to find out whether the structural conditions for an effective activity of the public broadcaster were created in Lithuania. The legal regulation of management and financing of the Lithuanian public broadcaster (LRT) are analyzed. The article also explores what political and economic circumstances were decisive in the media policy process regarding the change of the structural conditions for the effectiveness of the LRT. It is claimed in the article that the structural conditions for the effective activity of the LRT were only partially created during the 27 years of statehood. First, the model of formation of the LRT Council balanced the political representation between the LRT Council members that are delegated by three sides: the governing coalition, the opposition of the Seimas and the President. However, such regulation does not decouple the LRT’s management from any concrete political conjuncture and from any possible political coalitions in the LRT Council. Second, since 2015, the funding of LRT has been related to the revenues of the state and municipalities’ budgets (1.5 percent from the income tax and 1.3 percent from the excise revenues). However, such a financing model of the LRT is not sufficient to exclude it from the level of the least financed public service media outlets in the European Union. [From the publication]

• Mission (im)possible : the case of Lithuanian public service broadcasting / Žygintas Pečiulis. Central European journal of communication. 2010, vol. 3, no. 1, p. 81-84.
• Politikų įtaka kuriant Lietuvos visuomeninio transliuotojo modelį / Žygintas Pečiulis. Agora: politinių komunikacijų studijos. 2015, Nr. 3 p. 24-31.
• Visuomeninis transliuotojas : nepriklausomumas ir politinės valdžios įtakos problema / Žygintas Pečiulis. Informacijos mokslai. 2010, t. 54, p. 73-86.