Dėmesys ir abstrakcija. E. Husserlio atsakas empiristinei abstrakcijos teorijai "Loginiuose tyrinėjimuose"

LTKritinėje literatūroje, skirtoje dėmesio fenomenologijai, išsiplėtojo diskusija apie ankstyvąją Husserlio dėmesio sampratą. Išskirtinos dvi pagrindinės polemikos pusės: pirmoji, neigianti ankstyvąjį Husserlį formulavus dėmesio sampratą kaip atskirą nuo intencionalumo tematikos (Depraz, Dwyer, Arvidson); antroji, tvirtinanti, kad ankstyvasis Husserlis skyrė dėmesio ir intencionalumo fenomenus ir suvokė tai kaip (sąlyginai) atskiras fenomenologinių tyrinėjimų sritis (Bégout, Wehrle, Breyer, Nečiajev). Straipsnyje tiriamas antrajame tyrinėjime išdėstytas Husserlio ginčas su empiristine abstrakcijos teorija. Atskleidžiami keturi pagrindiniai Husserlio argumentai ir išryškinama fenomenologinio dėmesio aprašymo problematika. Atrandamas dėmesio ir intencionalumo fenomenų skirties pagrindas generalizuojančios ir individualizuojančios intencijos distinkcijoje, nes šiai paaiškinti būtina turėti dėmesio sampratą. Tai laiduoja abstrakčios dėmesio sąvokos reikšmės išaiškinimo reikmę ir genetinę dėmesio sampratos išplėtojimo galimybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dėmesys; Abstrakcija; Fenomenologija; Attention; Abstraction; Phenomenology.

ENHusserl’s refutation of the empiricist theory of abstraction in the Second of his Logical Investigations required him to develop his own account of attention, since the empiricist theory explained abstraction as an achievement of attention. Nevertheless, when Husserl poses a fundamental question “what is attention?” towards the empiricist theories, he admits that phenomenology at the early stage is also incapable of giving a plausible answer. The lack of a unified sense of attention is described as a fundamental deficiency in his theory of attention. This article is an analysis of Husserl’s polemic against the empiricist theory of abstraction in the Second Investigation. Four main arguments are revealed: the confusion of empirical and theoretical interests, the mistaken emphasis on the intensity of attention, the confusion of different stages and types of thematization in perceptual and conceptual levels, and the lack of a unified sense of the concept of attention. In addition, the underlying cause of deficiency of Husserl’s theory of attention in Logical Investigations is identified as the lack of a notion of the universal content of attention, which would give a unified meaning to the concept of attention itself. To explain the difference between generalizing and individualizing intentions, which is essential to a phenomenological theory of abstraction, we must already possess a notion of attention. [From the publication]