Nietzsche versus Gadameris: "prasmė" kaip dogmatizmo ir reliatyvizmo problema

LTStraipsnyje konkrečiais aspektais siekiama parodyti panašumus bei skirtumus tarp Nietzsche’s ir Gadamerio interpretacijos sampratų. Akcentuodami pasaulio pažinimo ir supratimo „interpretatyvią“ prigimtį autoriai susidūrė su problema: kaip įmanoma išvengti vienos vienintelės, vienintelės absoliučios ir objektyvios interpretacijos dogmatinio teigimo nepatenkant į visišką reliatyvizmą, kuris atmesdamas interpretacijų pagrįstumo klausimą niekaip negali išspręsti konkuruojančių interpretacijų legitimacijos problemos ir taip pagrįstas interpretacijas atskirti nuo nepagrįstų. Straipsnyje siekiama pagrįsti dvi tezes. Pirma, tarp Nietzsche’s ir Gadamerio pozicijų esama skirtumų ir bandymai redukuoti Nietzsche’s „perspektyvizmą“ į Gadamerio filosofinę hermeneutiką yra nepagrįsti. Antra, prasmės dogmatizmo (siekio turėti vienintelę „objektyvią“ prasmę ar pirminį signifikatą) ir reliatyvizmo (visos be išimties interpretacijos yra vienodai pagrįstos ir nenurodo į realią, faktinę dalykų padėtį) problema Gadamerio hermeneutikoje gali būti išspręsta pasitelkus Husserlio fenomenologijos nuostatą, nusakančią būdą, kaip mes pažįstame kokio nors „dalyko“ kaip „daikto savaime“ prasmę skirtinguose „profiliuose“. Tačiau Nietzsche’s „perspektyvizmas“, kritikuojantis prasmės dogmatizmą, problemos neišsprendžia ir nuslysta į kitą kraštutinumą – reliatyvizmą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nietzsche; Gadameris; Interpretacija; Hermeneutinis supratimas; Reliatyvizmas; Dogmatizmas; Perspektyvizmas; Nietzsche; Gadamer; Interpretation; Hermeneutical understanding; Meaning; Relativism; Dogmatism; Perspectivism.

ENThe article aims to show the similarities and differences between Nietzsche’s interpretative knowledge and Gadamer’s interpretative understanding. Emphasizing the “interpretative” nature of knowledge and understanding both authors faced the problem: how is it possible to avoid the dogmatic affirmation of one and only “correct” interpretation without lapsing into absolute relativism, which rejects any possibility of speaking about “validity” of competing interpretations. The dilemma of dogmatism and relativism in understanding of “meaning” is also the central problem of modern hermeneutics that had sparkled the debate between H. G. Gadamer and E. Betti, J. Derrida and J. Habermas. This article is intended to support two theses. First, there are irreducible differences between positions of Nietzsche and Gadamer, therefore, any attempts to reduce Nietzsche’s “perspectivism” to Gadamer’s “philosophical hermeneutics” are not valid. Second, the problem of relativism and dogmatism of “meaning” in Gadamer’s hermeneutics can be solved through the provision of Husserl’s phenomenology, which describes how we recognize the meaning of a “thing” as a “thing in itself” through different “profiles”. However, Nietzsche’s perspectivism, which criticizes dogmatism of “meaning”, does not solve the problem and hence slides to the other extreme – relativism. [From the publication]