Subjektinių teisių prigimties problema šiuolaikinėse teisinio pozityvizmo teorijose

LTStraipsnyje nagrinėjama šiuolaikinio teisinio pozityvizmo teorijose pateikiama subjektinių teisių samprata. Skiriamos dvi teisiniam pozityvizmui priskiriamos vyraujančios subjektinių teisių koncepcijos: valios teorijos ir interesų teorijos. Straipsnyje siekiama pagrįsti, jog remiantis pamatinėmis teisinio pozityvizmo prielaidomis – atskirties ir šaltinio tezėmis – subjektinės teisės terminas teisinio pozityvizmo teorijose tampa nebūtinas ir perteklinis. Dėl šios priežasties valios ir interesų teorijoms siekiant pagrįsti tam tikrą subjektinės teisės funkcijos apibrėžimą neišvengiamai susiduriama su prieštaravimais arba nukrypimais nuo pamatinių teisinio pozityvizmo prielaidų. Straipsnyje siekiama įrodyti, jog aktyviai vykstantį ginčą tarp valios ir interesų teorijų lemia prioriteto skirtingoms gėrio sampratoms teikimas. Tai reiškia, jog teisinis pozityvizmas analizuodamas subjektinių teisių prigimtį negali atsiriboti nuo vertinimų, priklausančių turinio sričiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisinis pozityvizmas; Subjektinės teisės; Valios teorijos; Interesų teorijos; Legal positivism; Individual rights; Will theories; Interest theories.

ENThis article analyses the conceptions of individual rights presented in contemporary theories of legal positivism. Two dominant positivist conceptions of legal rights are distinguished: will theories and interest theories. The author seeks to prove that the separation thesis and other crucial premises of legal positivism lead to the conclusion that the concept of individual rights in theories of legal positivism is unnecessary and redundant. Because of this reason both will and interest theories in order to justify a certain conception of individual rights either are inevitably confronted with contradictions, or deviate from the core premises of legal positivism. In addition, the author aims to prove that active debate between will and interest theories is caused by priorities given to different conceptions of wellbeing. This means that, in the aspect of individual rights, legal positivism cannot isolate itself from content-based evaluations. [From the publication]