C. Castoriadžio marksizmo kritika ir psichoanalitinė filosofija

LTStraipsnio tikslas yra aiškinti Cornelijaus Castoriadžio samprotavimus apie socialinį įsivaizdavimą ir jo institucionalizaciją kaip kūrybinį steigties veiksmą sietinai su Vakarų marksizmo ir psichoanalitine filosofijomis. Straipsnyje kalbama socialinio autonomizmo nuostatai būdingą kūrybinį radikalumą, įskaitant creatio ex nihilo principą, kuris skelbiamas visuomeniškai reikšmingos vaizduotės ir jos steigčių šaltiniu bei oponuoja esamai simbolinei tvarkai. Socialinės vaizduotės psichinis imanentiškumas sukuria aibę konfliktų su visuomeninėmis normomis ir įstatymais, todėl šis klausimas yra ne tik grupių išsilaisvinimo, bet ir psichinės pusiausvyros ir dialektinės visuomenės raidos problema. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autonomiškumas; Castoriadis, Cornelius; Cornelius Castoriadis; Dialektika; Emancipacija; Funkcionalizmas; Heteronomiškumas; Marksizmas; Psichoanalizė; Socialinis įsivaizdavimas; Susvetimėjimas; Alienation; Autonomy; Castoriadis, Cornelius; Cornelius Castoriadis; Emancipation; Functionalism; Heteronomy; Institutionalization; Marxism; Psychoanalysis; Social imaginary.

ENThe purpose of this article is to discuss the reasoning of Cornelius Castoriadis on social imaginary and its institutionalization as a creative act of establishing in connection with the Western philosophies of Marxism and psychoanalysis. The article describes a peculiarity of social autonomies to provide creative radicalism, including the principle of creation ex nihilo, which is considered a significant source of social imagination, attitudes, practices and history, and which opposes the existing symbolic order. Mental immanence inherent in the social imagination creates a number of conflicts with societal norms and laws. Therefore, the question of social imagination is not only the problem of the liberation groups, but also the task of the dialectical development of society and mental balance. The article critically discusses the Marxist theory of the superstructure, new class of bureaucracy and due to the poetic ontology of politics. Castoriadis conducts a psychoanalytic and post-structuralist criticism structuralism Marxist and functionalism. In connection with this criticism the article discusses the philosophy of Rosa Luxemburg, Georg Lukacs, Sigmund Freud, Jacques Lacan. [From the publication]