Autoriaus ir teksto santykis: Kierkegaardo kūryba psichoanalitiniu žvilgsniu

LTTekste pateikiama psichoanalitinė Kierkegaardo kūrybos interpretacija, nagrinėjamas psichologinis šio filosofo kūrybos pagrindas, svarstomi abipusiai ryšiai, siejantys autoriaus biografiją ir filosofinę kūrybą. Parodoma, kad neigimas, ironija, aforizmai ir metaforos užima svarbų vaidmenį Kierkegaardo kūryboje ir taikomi kaip būdai, kurių pagalba atveriamas racionalaus diskurso ribotumas, atsiribojama nuo dėstomų idėjų, tekstas prisodrinamas vidinės polemikos. Toks rašymo stilius liudija autoriaus bandymą kurti tiesioginį dialogą su skaitytojais, raginimą pačiam ieškoti savo atsakymų, tapti dėmesingam ir galbūt patirti sukrečiantį, egzistencinį posūkį. Nagrinėjama pseudonimų svarba Kierkegaardo kūryboje, parodoma, kad kiekvienas iš jų atstovauja skirtingai pasaulėžiūrai bei vertybėms. Pasitelkęs tokią tekstų konstravimo taktiką autorius parodo, kad esminiai dalykai (egzistencinė tiesa, autentiškas tikėjimas) negali būti nupasakoti tiesiogiai, o kiekvienas tekstas yra savotiška mistifikacija ir apgaulė. Pseudonimai pasitarnauja ir tuo, kad teksto autoriui padeda atsiriboti nuo sayo paties minčių, pažvelgti į savo kūrybą iš šalies ir iš jos pasimokyti, kovoti su egzistencine baime, nerimu ir kitomis psichologinėmis problemomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aforizmai; Autorius; Biografija; Ironija; Kierkegaardas; Kierkegaardas,Sorenas; Metafora; Metaforos; Pseudonimai; Skaitytojas; Tekstas; Aphorisms; Author; Biography; Irony; Kierkegaard; Kierkegaard, Soren; Metaphor; Metaphors; Pseudonyms; Reader; Text.

ENThe paper provide psychoanalytical interpretation of Kierkegaard’s creativity, is focused on psychological background his philosophy and deals with the topic of its influence on the author’s writing style and relation with his own text. Negation, aphorisms, metaphors, and irony occupy an important place in Kierkegaard’s philosophical works and help to unveil limits of language, allow the author to change his point of view, be unattached to any particular idea, and fill the texts with the flavour of inner polemic. Such language style was influenced by Kierkegaard’s biography and invites the reader to the direct dialogue, which tends to search for own answer, awake watchfulness and may lead to the “existential turn”. The question of pseudonyms is essential in Kierkegaard’s writings and most of his philosophical works were written under various pseudonyms. Each of them represents a different point of view and values. With the help of pseudonyms Kierkegaard shows that essential things (existential truth, real fight) cannot be communicated directly; he shows that any text is mystification and any author is a liar; creates the distance between both himself and the reader as well as himself and the text; tends to learn himself from his own texts and.to overpass his anxiety and psychological problems. [From the publication]