Psichoanalizės fenomeno interpretacijos pedagogikoje: germaniškoji patirtis

LTStraipsnis skirtas kai kurių nūdienoje ypatingą aktualumą įgavusių psichoanalizės aspektų analizei ugdymo aplinkoje. Jame remiantis dvidešimto amžiaus ir dabartinių švietimo bei psichoanalizės atstovų veikalais, pagrindinis autoriaus dėmesys sutelkiamas į praktinę bei metodologinę pedagogikos problematiką panaudojant sukauptą turiningą germaniškosios ugdymo kultūros paveldą. Aptariamas psichoanalitinės pedagogikos autorių (A. Aichhorno, H. Mengo, S. Bernfeldo, H. Zulligerio, F. Riedlio, B. Bettelheimo, A. Freudo ir kt.) kūrybinis palikimas ir jo kontroversiškas santykis su kasdieniais dabarties globalaus pasaulio iššūkiais jaunimo lavinimo(-si) kelyje. Ugdymo procese nematomų veiksnių svarbos atskleidimas įgalina ne tik geriau pažinti patį ugdytinį, kuris neretai tampa socializacijos institucijų „apleistas“, bet ir giliau atskleidžia besiformuojančio santykio tarp ugdymo subjekto ir objekto svarbą bei jo iki galo nepamatuojamas galimybes. Dinamiška ir kompetetinga psichoanalizės taikymo pedagogikoje praktika, kai pasinaudojama šio mokymo tiek diagnostinėmis, tiek probleminių atvejų korekcijos ar gydymo galimybėmis, pasitelkiant bazinius principus, metodus ir technikas, įgalina pedagogą tvirtesnei laikysenai kasdienybės ugdymo procese.Psichoanalitinė pedagogika, orentuodamasi į retrospektyvinę ugdytinio ir paties ugdytojo traktuotę, su pastarųjų neįsisąmonintais gynybiniais manevrais ir mikrotraumomis psichosocialinėje raidoje tiek padeda pažalinti kenksmingas priežastis, tiek ir atskleidžia naujas galimybes žmogaus tobulėjimo kely. Nors ir akivaizdus yra psichoanalitinės pedagogikos teorinis neišbaigtumas, vis dėlto germaniška to fenomeno patirtis ir jos teorinė analizė padeda geriau suprasti ir kritiškiau traktuoti šiuolaikinėje ugdymo aplinkoje įsivyravusias kritines, kibernetines ar feministines mokyklų laikysenas bei pastarųjų savotišką negalią (ar ribotumą) sprendžiant kasdienines ugdymo problemas. Psichoanalitinio požiūrio įsigalėjimas lietuviškoje ugdymo aplinkoje apskritai yra kontroversiškas, o nusistovėjusios postsovietinio švietimo palikimo ir mentaliteto tradicijos sunkiai toleruoja psichoanalizės empirines interpretacijas ir principinių nuostatų įgyvendinimą mokyklos kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apleistumas; Frustruojantis idealizmas; Gydomoji pedagogika; Nesąmoningumo interakcija; Pasikartojimo prievarta; Pedagoginė abstinencija; Psichoanalitinis ugdymo praktikos tyrimas; Psichoanalitinė pedagogika; Psichoanalizė; Ugdymas; „dvikovos mentalitetas“; Curative education; Derelictation; Education; Frustrated idealism; Pedagogical abstinence; Psychoanalysis; Psychoanalytical pedagogy; Psychoanalytical research in pedagogy; Repetition of compulsion; Unconsciousness interaction; „duel mentality“.

ENThe article is intended for the analysis of pedagogical aspects of psychoanalysis. On the basis of works of representatives of present pedagogy and psychoanalysis the article analyses practical and methodological problems of current education issues. The main focus is on the creative inheritance of authors (A. Aichhorn, H. Meng, S. Bernfeld, H. Zulliger, F. Riedl, В. Bettelheim, A. Freud etc.) of psychoanalytical pedagogy and its controversial relation to the challenges of modern global world on the way of youth education (learning). The disclosure of importance of hidden factors in the education process enables not only to know the learner better, who sometimes becomes derelict by socialization institutions, but also deeper reveals the significance of forming relation between education subject and object and its endless possibilities. The dynamic and competent practice of application of psychoanalysis in pedagogy, when using possibilities both diagnostic and correction or treatment of problematic cases invoking basic principles, methods and techniques, enables the educator to feel stronger in daily education process. Psychoanalytical pedagogy orientating towards retrospective treatment of learner and educator with their unrealized defensive manoeuvres and microtraumas in psychosocial development both helps to eliminate harmful reasons and discloses new possibilities on the way of human perfection. Education discovers additional aspirations in the process of youth enculturation. [From the publication]