Kultūrų paveikos ir

LTŠiandieninėje Kinijoje pastebimas padidintas susidomėjimas psichoterapijos ir psichoanalizės teorijomis bei gydymu, tapęs savotiška mada (vadinamąja „psichologijos karštine“). Ji kursto šioje srityje besidarbuojančių specialistų entuziazmą kuo plačiau skleisti psichoanalizės idėjas bei metodus, bet tą entuziazmą lydi ir jų abejonės dėl platesnių psichoanalizės taikymo galimybių Kinijoje. Todėl jos sklaida atveria dar vieną perspektyvą apmąstyti Vakarų ir kinų kultūrų sąveiką bei skirtingumą, tarpusavio ryšius bei dialogo galimybes. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kiek ir kaip psichoanalizei ir psichoterapijai pavyko adaptuotis Kinijoje, ir kokie kinų mąstymo bei kultūros ypatumai buvo/yra laikomi didžiausia kliūtimi platesniam jos pritaikymui. Tuo tikslu bus siekiama pažvelgti į šj procesą iš platesnės tradicinės ir modernios kinų kultūros bei mąstymo - psichinių ligų, emocijų ir lytinio troškimo sampratos, konfucianistinės etikos perspektyvos, nes straipsnio autorės nuomone, būtent šie kinų kultūros aspektai turėjo daugiausia įtakos psichoanalizės recepcijai Kinijoje. Pirmoje straipsnio dalyje bus trumpai apžvelgta psichoanalizės recepcijos istorija ir esminiai jos momentai, su ja susijusių kiniškų sąvokų ir jų reikšmių kaita, taip pat šių dienų „psichologijos karštinės“ priežastys ir apraiškos formos. Antroje dalyje bus bandoma išskirti, aptarti ir kritiškai įvertinti tuos Kinijoje dirbusių ir tyrimus atlikusių Vakarų psichoterapeutų bei mokslininkų nurodytus kinų mąstymo ir kultūros bruožus, kuriuos jie laiko svarbiausiomis kliūtimis glaudesniam šios srities gydytojų ir pacientų abipusiam supratimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "psichologijos karštinė"; Emocijos; Freudas; Freudas, Sigmundas; Konfucianizmas; Psichoanalizė; Psichologija; Psichoterapija; Somatizavimas; Stigma; „psichologijos karštinė“; "psycho-fever; Confucianism; Emotions; Freud; Freud,Sigmund; Psychoanalysis; Psychology; Psychotherapy; Somatization; Stigma; „psicho-fever“.

ENMany observers and specialists in Chinese studies point out to the spread of so-called „psicho-fever“ in 21st-century China, which manifests itself in the highlighted interest among Chinese in the practice of psychotherapy and psychoanalytical theories, which is maintained by Western specialists as well. However, some of those Western specialists are at the same time quite sceptical about the possibility of the wider application of those practices in China, thus once againt bringing for the discussion the question about the influences and differences between Western and Chinese cultures, as well as their mutual relationships and possible dialogues. The article aims to address the question, how much and in which ways psychotherapy and psychoanalysis, as the Western disciplines, were adapted to Chinese culture, and what are the features of Chinese mentality and culture, that have prevented the wide adaptation of those disciplines in China, if it is reasonable to talk about such „prevention“. For this purpose, this process of adaption will be viewed from the wider perspective of Chinese culture and thought, namely, by discussing Chinese understanding of mental illness, emotions, sexuality, Confucian ethics, since, according to the author of this article, those factors were the most important in the reception of psychoanalysis in China and are indicated by many Western psychotherapists, now working in China, as the main obstacles for the better adaptation of psychoanalytical methods in Chinese medicine. [From the publication]