Maxo Schelerio žinojimo sociologijos pirmtakai: Sigmundas Freudas

LTStraipsnis pradedamas, atkuriant intelektinio ir emocinio sambrūzdžio nuotaikas, kurias psichoanalitinės Freudo hipotezės turėjo sukelti ne tik tarp jo amžininkų kolegų psichologų bei psichiatrų, bet ir pacientų. Toliau kritiškai apžvelgiamos svarbiausios sąvokos, kuriomis Freudas grindė psichikos ir asmenybės teorijas. Ypatingas dėmesys skiriamas mokslininko įsitikinimui, kad ne sąmonė, o pasąmonė yra pirmykštis pamatinis psichinis reiškinys ir kad lemiamas žmogaus asmenybės raidos veiksnys yra ne koks nors aukštesnis dvasinis pradas, o lytinis potraukis. Straipsnis baigiamas, išryškinant įtaką, kurią psichoanalitinės Freudo teorijos darė epistemologinėms diskusijoms apie žmogaus pažinimo prigimtį bei apimtį, išpranašaudamos teorinius klausimus, kuriuos ilgainiui į vientisą probleminį lauką, pavadintą žinojimo sociologija, subūrė vokiečių filosofas Maxas Scheleris. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ego; Epistemologija; Filosofija; Freudas; Freudas, Sigmundas; Id; Pasąmonė; Psichoanalizė; Scheleris; Scheleris, Maxas; Superego; Sąmonė; Žinojimo sociologija; Consciousness; Ego; Epistemology; Freud; Freud, Sigmund; Id; Philosophy; Psychoanalysis; Scheler; Scheler, Max; Sociology of knowledge; Subconsciousness; Superego.

ENThe article begins by reconstructing the intellectual as well as emotional upheaval Freuds psychoanalytical hypotheses must have stirred in the learned circles of his contemporary colleagues psychologists and psychiatrists. The next step is to critically review the main concepts that underlie Freuds theories of psyche and personality. A special heed is paid to the elevation of the subconscious over the conscious as a primordial and fundamental psychic phenomenon and to attaching singular functional significance to the libido as a crucial factor determining and thus explaining the development of the human personality. The article ends by emphasizing the broader intellectual impact Freud’s psychoanalytical theories made on the philosophical, more specifically, epistemological discussion of the nature and extent of human knowledge thus anticipating the theoretical concerns of the newly emerging field of study, the sociology of knowledge, as it was conceived by the German philosopher Max Scheler. [From the publication]