LTStraipsnyje analizuojamos Jacques’o Lacano kritinės pastabos egzistencializmo filosofijai, išsakytos jo pranešime apie „veidrodžio stadijos“ koncepciją. Įvertinus nevienareikšmį Lacano psichoanalizės teorijos santykį su filosofija, straipsnyje siekiama išryškinti egzistencinius šios teorijos motyvus, kurie tampa ir Lacano kritikos, adresuotos, visų pirma, Jeano-Paulio Sartreo filosofijai, priežastimi. Kritikuodamas nuo Renė Descartes’o Vakarų filosofijos tradicijoje vyraujančią tendenciją ego tapatinti su mąstančiu bei valios subjektu, Lacanas Sartre’o pasiūlytą „egzistencinės psichoanalizės“ projektą įvardija kaip egzistencializmui būdingą simptomišką ne-atpažinimą (mesconaisance). Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, jog nepaisant kritiškų pastabų egzistencialistizmo filosofijai, Lacano išsakyta Vakarų filosofijos subjektyvizmo kritika yra artima Martino Heideggerio pozicijai. Tokiu būdu prieinama prie išvados, jog Lacano santykis su egzistencializmo filosofija išlieka nevienareikšmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ego; Egzistencializmas; Jacques Lacan; Jacques Lacanas; Lacanas, Jacques; Pasąmonė; Psichoanalizė; Veidrodžio stadija; Ego; Existentialism; Jacques Lacan; Lacan, Jacques; Mirror stage; Psychoanalysis; Unconscious.
ENThe article presents an analysis of Jacques Lacans critical remarks on philosophy of existentialism as expressed in his presentation of the concept of the “mirror stage”. After general observation of the fact that relationship between Lacan’s theory of psychoanalysis and philosophy is ambiguous, the analysis attempts to determine a number of existential aspects of Lacan’s theory, which, on the other hand, become the main reason for his criticism of, first of all, philosophy of Jean-Paul Sartre. Jacques Lacan is mostly critical about identification of ego with thinking and willing subject - a doctrine, innitiated by Renė Descartes. While referring to the concept of “existential psychoanalysis” proposed by Jean-Paul Sartre, Lacan accuses existentialism of symptomatic mescomisance. Article concludes with an observation that in spite of the criticism of Sartre’s theory, Lacan critical remarks about Cartesian subjectivism come close to those of Martin Heidegger. Therefore, relationship between Lacan’s theory of psychoanalysis and existentialism remains ambiguous. [From the publication]