LTXVI-XVIII a. rankraščių, rašytų lietuviškai, yra išlikę labai nedaug. Jie svarbūs lietuvių kalbos ir rašybos istorijai, rodo lietuvių kalbos funkcionavimą valstybės ir visuomenės gyvenime, fiksuoja rašomosios kalbos raidą ir jos santykį su tarmėmis, taip pat iš dalies užpildo chronologines spausdintosios raštijos spragas. Didžiąją šio laikotarpio rankraščių dalį sudaro priesaikos, randamos teisiniuose dokumentuose. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje šie dokumentai aptinkami nuo XVII a. trečiojo dešimtmečio (dauguma jų užrašyta Upytės ir Ukmergės pavietų teismuose). Šiuo metu iš viso žinoma apie 23 seniausias lietuviškas rankraštines priesaikas: dvi iš jų rašytos XVI a., o kitos - XVII a. Dar viena, iki šiol nepublikuota, XVII a. priesaika neseniai surasta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje Alberto Liudviko Žostauto dokumentų kolekcijoje (F 273-2330). [...]. [Iš straipsnio, p. 359]Reikšminiai žodžiai: Rankraščiai; Dokumentai; Priesaikos; Svobiškio dvaras; Manuscripts; Documents; Oaths; Svobiškis mansion.