Atminimų sodai: albumistikos etiudai, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos "album amicorum" katalogas

LT2013 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje buvo eksponuojama paroda „Noriu būti Tavo knygoje...: XVII-XXI a. atminimų albumai iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių“. Šis iš pirmo žvilgsnio „nerimtos“ tematikos renginys tada sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Todėl kilo mintis ne tik suregistruoti visas šios bibliotekos fonduose išsibarsčiusias draugų knygeles, bet ir išmokyti jas skaityti. Kitaip tariant, padėti suvokti album amicorum vertę, parodyti, kad už šios, iš pirmo žvilgsnio sentimentalios, „atminimų poezijos“ slypi visai rimti dalykai ir net ištisas kultūros klodas. Kad šios knygelės suteikia galimybę pažvelgti į praeitį tarsi iš vidaus. Kad nebūtinai istorija yra tik tai, kas apčiuopiama, kas įrėminta faktu. Kad pagaliau albumistika - kaip ir jau seniai legitimuotos diaristika ir memuaristika - tokia pat svarbi praeities, ypač kasdienybės istorijos, tyrimų sritis. Kad tai unikalus šaltinis, suteikiantis galimybę studijuoti asmenybę istorijoje, tarytum dvigubas egodokumentas - atskleidžiantis ir tų, kuris rašo, ir tą, kuriam yra rašoma. Antrasis, ne mažiau reikšmingas minėtos parodos, o dabar - ir šios knygos, uždavinys buvo pristatyti atminimų albumo evoliuciją - nuo pačių pirmųjų, puošniųjų, išlaikiusių griežtą albuminių įrašų kanoną, vadinamųjų vokiškųjų XVI-XVIII a. album amicorum, „perbėgant" per Renesansą išgyvenusius XIX a. atminimų albumus, iki pat „suvaikėjusių“ XIX a. pabaigos - XXI a.-pradžios knygelių. Todėl šį leidinį sudaro dvi savarankiškos dalys. Pirmosios paskirtis - aptarti atminimų albumo kanoną ir parodyti jo žanrinę ir teminę įvairovę. Šią dalį pavadinome etiudais (prane, titule), t. y. tiesiog studijavimu, tuo, kas nepretenduoja į užbaigtumą, griežtą argumentaciją ar išbaigtumą.Svarbiausia šių tekstų paskirtis - šviečiamoji. Antroji dalis - Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomų atminimų knygelių katalogas, kuriuo siekiama atkreipti tyrėjų ir kitų atminties institucijų darbuotojų dėmesį į šiuos unikalius mūsų praeities liudininkus ir paakinti parengti panašius atminimų albumų registrus. O galbūt - ir tai būtų didžiausia siekiamybė - laikui bėgant sukurti Lietuvoje saugomų arba mūsų kultūrai svarbių atminimų albumų duomenų bazę. Iš viso šiame leidinyje pristatoma 50 Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir 31 kitose atminties institucijose ir privačiuose rinkiniuose saugomas atminimų albumas arba jo fragmentas. Chronologinė album amicorutn aprėptis - 1583-2006 metai. Įrašai daryti lotynų, vokiečių, prancūzų, hebrajų, anglų, italų, lenkų, rusenų, rusų, latvių, lietuvių ir kt. kalbomis. Trisdešimt devynios leidinyje aptariamos knygelės arba jų fragmentai priklauso vyrams, tiek pat - moterims (trys iš jų turėjo po du atminimų albumus). Šie skaičiai iškalbingai rodo, kad senoji albumistika buvo neatskiriama abiejų lyčių kasdienos dalis. Dauguma atminimų albumų savininkų ir savininkių yra identifikuoti. Šiuo metu šios rankraštinės knygelės saugomos 15-oje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus ir 21-ame kitų mūsų šalies ir užsienio atminties institucijų fonduose. Buvo panaudoti ir 10 privačiuose rinkiniuose esančių atminimų albumų. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Atminimų albumai; Rankraštinės knygelės; Egodokumentai; Albumistika; Album amicorum; Autograph Albums; Manuscript books; Album amicorum; Ego-documents.

ENIn 2013 the Wróblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences (WLLAS) held an exhibition entitled I Wish to Be in Your Book: 17-21st Century Autograph Albums from the Collections of the Wróblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences. Despite its seemingly “frivolous” topic, this event attracted much public attention. This suggested to the organizers an idea not only to register all such albums scattered throughout the Library’s collections, but also to teach reading them. In other words, we aim to raise awareness of the value of album amicorum, to show that this seemingly sentimental “poetry of memories” hides very serious matters and even an entire layer of culture, to reveal that these books allow a glimpse of the past as if from within. We wish to help people understand history as not only that which is tangible, framed in the fact. That album studies, similar to the long-since legitimized diary and memoir studies, are an important area in research of the past, particularly the history of everyday life. That they are a unique source enabling us to study the personality in history, that they are virtually a double ego-document throwing light both on the writer and the addressee. The second, no less important purpose of the above-mentioned exhibition (and now of this book) was to demonstrate the evolution of the autograph album: from the very first, richly decorated album, conforming to a strict writing canon - in other words, the so-called German 16th-18th century album amicorum; through the 19th century renaissance of the memory album; to the sophomoric album of the late i9th-early 21st century. This is why the present publication consists of two independent parts. The first of them discusses the canon of the autograph album and demonstrates its variety in genre and topic.We have called this part the “essays” (fr. etude), or reflections - that which does not aspire to completeness, perfection or strict argumentation. The main purpose of these texts is educational. The second part is a catalogue of memory albums kept in the WLLAS, which should serve to attract the attention of researchers and other staff of memory institutions to these unique records of our past and to encourage compilation of similar album registers. О maybe - and this would be our most ambitious aspiration - eventually to create a database of autograph albums that are either kept in Lithuania or important for our culture. In total, this publication presents 50 memory albums from the WLLAS and 31 memory albums or their fragments from other memory institutions or private collections. The chronological range of the presented album amicorum is 1583-2006. The entries in the albums are in Latin, German, French, Hebrew, English, Italian, Polish, Ruthenian, Russian, Latvian, Lithuanian etc. Thirty nine books or their fragments discussed in the publication were owned by men, and as many, by women (of the latter, three had two albums each). These numbers eloquently show that in the past the autograph album used to be an inseparable part of the everyday life of both genders. Most owners of the presented memory albums have been identified. At present, these manuscript books are kept in 15 collections of the WLLAS Manuscript Department and 2icollcction of other memory institutions in Lithuania and abroad, as well as in 10 private collections. [From the Introduction]