Евреи на карте Литвы: Биржай. Проблемы сохранения еврейского наследия и исторической памяти

• Rusijos MA Slavistikos institutas: knygos tekstas

LTSkaitytojų dėmesiui siūlomame straipsnių rinkinyje pristatoma miesto žydų istorija, etnografija, sociolingvistika, epigrafika. Ši medžiaga surinktą Lietuvos šiaurėje esančiame Biržų mieste (liet.: Biržai, lenk.: Birże, rus.: Биржи, žydų tradicijoje, hebrajų bei jidiš kalbomis miestas vadinamas ' בערז ) bei jo apylinkėse trijų tarptautinio žydų studijų centro “Sefer” ekspedicijų metu (2013 ir 2014 m.). Rinktinėje neapsiribojama tarptautinio dvimečio etnografijos ir epigrafikos tyrimo rezultatų pristatymu, bet ir pateikiami Biržų žydų bendruomenės archyvinių tyrimų rezultatai. Vien iš šio projekto tikslų yra – bandymas išsaugoti žydų paveldą ir atminimą apie žydus buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau: LDK) regione. Istorijos tėkmėje buvusioje LDK teritorijoje ne sykį keitėsi istorinės atminties paradigmos. Kokią įtaką tai turėjo materialiam ir nematerialiam žydų paveldui, žydų istorijos ir kultūros suvokimui, pagaliau, atminčiai apie kaimynus žydus? Išvykdami į ekspediciją Biržuose, mes tikėjomės išgirsti atsakymus į klausimus, koks žydų įvaizdis išliko kaimynų atmintyse, ką vietiniai gyventojai apie juos prisimena, o kas jau prarasta ar išstumta iš žmonių atminties, kaip sąveikavo skirtingos etninės ir religinės grupės tokiame daugiaetniniame ir daugiakonfesiniame regione, kaip Biržų kraštas? Mus domino ir platesnis (tiek geografine, tiek kultūrine bei istorine prasme) klausimas: kokį pėdsaką paliko dingusi žydų civilizacija Lietuvos mentaliniame žemėlapyje? Renkantis ekspedicijos vietą, svarbų buvo tai, jog žydiškųjų Biržų praeitis nėra nepakankamai ištirta: istoriografija, liečianti Biržų žydų bendruomenę (tiek rabinistų, tiek karaimų), negausi. Tuo tarpu, Biržų istorijoje susijungė net keli tyrėjui itin įdomūs momentai.Kadaise (1547–1811) Biržai buvo Biržų kunigaikštystės, kurią ilgą laiką valdė įtakinga lietuvių magnatų Radvilų giminė, centras. Radviloms valdant Biržai suklestėjo, tapo ekonomiškai stipriu miestu (1589 m. miestui buvo suteikta Magdeburgo teisė). Žinoma, kad Magdeburgo teisė paprastai negaliojo žydams, kaip ir kituose Rytų Europos miestuose jie nebuvo miestiečiais, tačiau sudarė nemažą ekonomiškai aktyvią miesto gyventojų dalį. Tačiau, Radvilos Biržuose, kaip ir daugelis kitų magnatų, savo valdose laikėsi racionalios politikos žydų atžvilgių, nors žydai ir netapo miestiečiais, laipsniškai jie buvo įjungti į mieste veikusius amatininkų cechus. Tokia praktika LDK buvo novatoriška ir nedažna. Įtakingų kunigaikščių vykdytamiestui naudingos tolerancijos politika darė žydus kone lygiateisiais (su keliomis išlygomis) miesto gyventojais. Tyrimui buvo itin svarbi Biržų lokalizacija kultūriniame paribyje, kur tarsi susiduria ir persipina įvairios tradicijos. Biržai – vienas iš nedaugelio kraštų katalikiškoje Lietuvoje (šią religiją išpažįsta apie 80%, gyventojų), kur istoriškai svarbus buvo protestantizmas. Žydų rabinistų ir karaimų bendruomenių sambūvio intriga – išskirtinė aplinkybė Biržų žydų istorijoje. Dviejų skirtingų judėjų bendruomenių sugyvenimo pėdsakų iki šiol galima rasti miesto topografijoje, nors karaimų bendruomenė čia nebegyvena nuo antrosios XVII a. pusės ar XVIII a. pradžios. Biržų žydų kapinės – vienos didžiausių išlikusių žydų kapinių Lietuvoje (daugiau nei 1600 macevų), tačiau į jos niekada iki šiol dėmesio nėra atkreipę epigrafikos tyrėjai. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Žydai; Karaimai; Paveldas; Lithuania; Jews; Karaites; Heritage.

ENThis book presents new materials about Jewish history, ethnography, sociolinguistic, and epigraphy, collected in the city of Biržai (Lith.: Biržai, Pol.: Birże, Rus.: Биржи/Биржай, and ' בערז in the Jewish tradition, in Yiddish and Hebrew) and a surrounding region in northern Lithuania during three field works (summer schools) by the Sefer Center in 2013 and 2014. The book does not simply present the results of this large international two-year project of ethnographic, epigraphic, and archival research on the Jewish community of Biržai, where Rabbinical Jews and Karaite lived as neighbors. Besides that, the study constitutes an attempt to preserve Jewish heritage and memory of Jews in what was once the Grand Duchy of Lithuania (GDL). Several paradigms of historical memory have changed in the area of the former GDL during the modern period. How did these changes affect the material and nonmaterial monuments of Jewish heritage, as well as the perception of Jewish history and culture, and, finally, the memory about the Jews by their non-Jewish neighbors? As the expedition set out for Biržai, we hoped to learn how the Jews were perceived by their neighbors, what recollections the locals had of them and what had already been lost or suppressed from memory, and how different ethnic and religious groups had coexisted in the particularly poly-ethnic and multi-confessional region of Biržai. We were also concerned with the broader (both in the geographic and cultural-historical sense) issue of the impression left by the extinct Jewish civilization on the Lithuania’s mental map. The choice of this location for the field work was largely affected by the fact that Jewish Biržai had been under-researched. The historiography pertaining to its Jewish community (both the Rabbinical and the Karaite) is meager, while the history of the town comprised a conjunction of several points of great scholarly interest.Biržai once was the center of the Biržai Principality (1547–1811), long-owned by the powerful Lithuanian magnate dynasty of the Radziwiłłs. Under their rule, Biržai flourished and became vital for Lithuania’s economic development, receiving the Magdeburg rights and all related privileges in 1589. Normally, as we know, Magdeburg Law did not apply to Jewish inhabitants, since they were not considered a part of the indigenous population of Eastern-European cities. The Radziwiłłs, however, like many other Polish magnates in their possessions, adhered to a rational policy regarding the Jewish population, and included the Jews not only into the Magdeburg Law system, but also, uniquely for the GDL, into the guild system. This tolerant policy, officially proclaimed by the ruling princes, made Jews virtually (albeit with some caveats) equal members of the city’s community It was particularly important for the research of the field work that Biržai sat on cultural borderlands, as if at an intersection of different intertwining traditions. Lithuania is eighty percent Catholic, however, Biržai is one of its few regions where Protestantism plays a significant role. The intrigue of coexisting Rabbinical and Karaite communities is another key issue in Biržai’s Jewish history. The local Karaite community ceased to exist sometime between the late 17th and the early 18th century, yet the city’s topography preserves traces of the peaceful coexistence of two separate Judaic communities to this day. Biržai’s Jewish cemetery is one of the largest extant in Lithuania (over 1,600 stones); however, its gravestone inscriptions have never been studied before. [...]. [From the publication]