LT[...] Lietuvos kultūros paveldo vietą Europoje ir nacionalinį savitumą bei išskirtinumą įmanoma suvokti tik pažinus ir objektyviai įvertinus savo tautines šaknis, todėl leidinio pirmajame skyriuje, pasitelkiant naujausius istorinius, archeologinius, filologinius, etnologinius tyrimus, aptariamos mūsų kultūros ištakos, keliami ypač svarbūs klausimai apie tai, kas yra baltai, kaip mes juos suvokiame ir identifikuojame XXI a., kokios baltų kultūros sampratos mokslinės korekcijos įmanomos ir būtinos. Vienas iš svarbiausių integracijos į Europą postūmių tapo visuomenės poreikis semtis žinių iš Vakarų švietėjų, suprasti jų kūrybines patirtis, tad antrajame skyriuje nagrinėjami mūsų valstybės europietišką dvasią formavę daugialypiai kultūros veiksniai. Telkiant dėmesį į kultūros komunikaciją, lemiančią tradicijų ir simbolinių verčių susiformavimą, analizuojama Europos kultūros įtaka lietuvių dailei, teatrui, literatūrai, privačioms, viešosioms ir sakralinėms erdvėms. Trečiojo skyriaus straipsniai aptaria Lietuvos meno ir literatūros kūrėjų patirtis, dalyvaujant tautos likime, išgyvenant ir įveikiant dramatiško istorinio laiko mestus išbandymus. Pagrindiniu šios temos akcentu pasirinkta poeto ir publicisto Kazio Bradūno dvasinga egzistencija, kuri neatskiriama nuo meninės ir intelektualinės išraiškos formų. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjama nacionalinės tapatybės sampratos kaita, jai įtaką darę Lietuvos ir pasaulio kultūros raidos procesai, jų sąveikos ir kontekstai, apmąstoma, kaip istorinės pertvarkos skatino naujas individualios ir kolektyvinės tapatybės paradigmas, apibūdinama iškilių asmenybių kūrybinės veiklos, Lietuvoje ir išeivijoje veikusių institucijų reikšmė kultūros ir mokslo plėtotei, įvertinamas jų šviečiamasis indėlis ir svarba šiuolaikinės visuomenės vertybinėms nuostatoms ugdyti. [...]. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Baltai; Kultūra; Atmintis; Tapatybė; Naratyvai; Tautiškumas; Menas; Literatūra; Baltic; Culture; Memory; Identity; Narratives; Nationality; Art; Literature.