Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo tribunolo raštvedyba: bylų registrų knygos

LTBylų registrų knygų (ar žurnalų) atsiradimas žymėjo kokybinius pokyčius LDK teismų raštvedyboje. Antrajame, o vėliau ir Trečiajame Lietuvos Statute įtvirtintas bylų nagrinėjimo eilės nustatymo, naudojantis vadinamosiomis bylų registrų knygomis, principas pasirodė ilgaamžis, teismuose taikytas dar ir po Abiejų Tautų Respublikos žlugimo. Per tą laikotarpį nusistovėjo bylų registrų knygų samprata, struktūra, vaidmuo teismo procese ir funkcijos. Šios knygos istoriografijoje tebėra neaptartos, o mokslininkams iškyla sunkumų jas identifikuojant ir interpretuojant. Mokslinėje literatūroje beveik nėra šioms knygoms skirtų tyrimų. Todėl yra aktualu aptarti bylų registrų knygų struktūrą, raidą ir esmines jų naudojimo LDK bajoriškųjų teismų praktikoje XVII-XVIII a. problemas. Klausimą pasirinkta aptarti remiantis LDK Vyriausiojo Tribunolo pavyzdžiu. Tokia prieiga yra pagrįsta, nes šis teismas ir jo veiklos organizavimas buvo pavyzdys ne tik žemesniesiems, bet ir kitiems aukščiausios instancijos LDK teismams. Be to, pirmos instancijos teismuose naudojamų bylų registrų knygų klausimo įstatymai atskirai neapibrėžė iki pat XVIII a. vidurio. O LDK Vyriausiojo Tribunolo raštvedybą galime tirti ne tik rementis įstatymais, bet ir šio teismo paskelbtais dokumentais, kurie būdavo įvardijami "Bylų nagrinėjimo taisyklėmis". Seniausią žinomą tokį dokumentą Tribunolas, vadovaujamas LDK lauko etmono Jonušo Radvilos, patvirtino 1648 m. Vėliau, 1698-1726 m. laikotarpiu, tokių dokumentų buvo priimta net dešimt. Visi jie buvo išspaudinti. Be to, šito teismo XVIII a. antros pusės raštvedybos praktika iš dalies jau buvo tirta.Tad šio straipsnio tikslas - naudojantis minėtais šaltiniais, išnagrinėti tam tikrus bylų registrų knygų naudojimo LDK Vyriausiojo Tribunolo raštvedyboje aspektus. Siekiama atskleisti teisinius ir praktinius šių knygų rengimo aspektus, jų atliekamas funkcijas ir raidą XVI-XVIII a. [...]. [Iš straipsnio, p. 333-334]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vyriausiasis tribunolas; Raštvedyba; Bylos; Registrų knygos; Teismai; Supreme Tribunal; Record-keeping; Cases; Registration books; Courts.

ENThe article analysed case registration books of the Supreme Tribunal of the GDL in the 16th-18th century, their structure, development, and the main issues relating to the use of these books in court practice. The oldest surviving register books date back to the mid-17th century. At that time the structure of the records had already become well-established - each page contained a brief entry at the right-hand-side comer, offering data on the parties to the proceedings (names of claimants and defendants, positions held by them or their titles) which were copied from the writ of summons of the case. This structure of each entry remained unchanged until the very end of the 18th century. The case registration books not only informed the court about the considered cases and set the order of their hearing, but also performed other functions, for example, the proceedings of the case and the court rulings were recorded there. The laws only fragmentally provided for the keeping and use of registration books, usually the corresponding requirements were only introduced in order to prevent the misconduct of litigants and clerical staff. In order to organize the work of the court more efficiently, the registration books were started to be categorised according to the nature of the cases, however, the rational way of their use was not devised. Meanwhile, the fact that some of the registration books were singled out from the common system of use led to their wrongdoings, which had a strong negative effect on the efficacy of the GDL Supreme Court and affected the Supreme Court’s ability to effectively deal with appeals and other important cases. [From the publication]