Lietuvių kalbos pastoviųjų junginių gramatinis variantiškumas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių kalbos pastoviųjų junginių gramatinis variantiškumas
Alternative Title:
Grammatical variation of Lithuanian formulaic sequences
In the Journal:
Kalbų studijos [Studies About Languages]. 2019, Nr. 34, p. 91-110
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamas dviejų pastoviųjų junginių tipų – kolokacijų ir frazeologizmų – gramatinis variantiškumas. Pastovieji junginiai automatiškai nustatyti iš DELFI.lt tekstyno. Pastebėta, kad pastovieji junginiai tekstyne vartojami įvairiomis formomis, kurios negali būti laikomos reguliariomis kaitybinėmis. Gramatinis variantiškumas suskirstytas į 1) darybinį (kai viename junginyje pavartotas priešdėlis ar priesaga, o kitame, laikytiname variantu, nėra priešdėlio ar priesagos, pvz.: kilimo takas – pakilimo takas; ekonomikos krizė – ekonominė krizė; nutekėjo protai – protų nutekėjimas; 2) morfologinį (kai varijuoja skaičiaus, giminės, dalyvių rūšies ir kt. gramatinės kategorijos, pvz.: euro įvedimas – euro įsivedimas; komisijos narys – komisijos narė; vykdomasis direktorius – vykdantysis direktorius) ir 3) sintaksinį (kai varijuoja linksniai, prielinksniai, pvz., gauti naudą – gauti naudos; išskėstomis rankomis – su išskėstomis rankomis; ar įsiterpia žodžių, pvz., aistringas [beisbolo] gerbėjas, keičiasi žodžių tvarka, pvz.: skirti dėmesį – dėmesį skirti). Didesniu gramatiniu variantiškumu pasižymi kolokacijos, be to, jų rasta daug daugiau nei frazeologizmų (iš viso išanalizuota apie 14 tūkst. pastoviųjų junginių), todėl gramatinis variantiškumas dažniau iliustruotas pavyzdžiais su kolokacijomis. Straipsnyje gramatinis variantiškumas aprašomas kokybiškai, nes iki šiol lietuvių kalbos pastoviųjų junginių gramatinis variantiškumas tirtas mažai, todėl svarbu aprašyti patį reiškinį, pateikti jo klasifikaciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pastovieji junginiai; Kolokacijos; Frazeologizmai; Tekstynas; Gramatiniai variantai.

ENThe paper analyses grammatical variation of two types of formulaic sequences: collocations and idioms. The formulaic sequences were automatically extracted from the DELFI.lt corpus. It was noticed that formulaic sequences are used in different forms that cannot be seen as simple inflections. Their grammatical variation was classified into the following categories: 1 Derivational variation: when one sequence has an affix and another one, which can be seen as its variant, has not. E.g., nutekėjo protai – protų nutekėjimas; ekonomikos krizė – ekonominė krizė; 2 Morphological variation: when number, gender or other grammatical categories vary. E.g., euro įvedimas – euro įsivedimas; iš pradžios – iš pradžių; vykdomasis direktorius – vykdantysis direktorius; 3 Syntactic variation: when the noun cases or prepositions vary, e.g., išskėstomis rankomis – su išskėstomis rankomis, other words are inserted, e.g., aistringas [beisbolo] gerbėjas, or word order changes, e.g., skirti dėmesį – dėmesį skirti. Grammatical variation seems to be more typical for collocations than for idioms. Also, in about 14 thousand formulaic sequences analysed, collocations were far more frequent than idioms, so the paper mostly gives examples of grammatical variation of collocations. The paper presents a qualitative report because there have been almost no works on grammatical variation of Lithuanian formulaic sequences so far and for this reason it is important to describe and classify the phenomenon. [From the publication]

DOI:
10.5755/j01.sal.34.0.21214
ISSN:
1648-2824; 2029-7203
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/80303
Updated:
2019-11-20 17:09:11
Metrics:
Views: 89    Downloads: 17
Export: