Lietuvių kalbos pastoviųjų junginių gramatinis variantiškumas

LTStraipsnyje analizuojamas dviejų pastoviųjų junginių tipų – kolokacijų ir frazeologizmų – gramatinis variantiškumas. Pastovieji junginiai automatiškai nustatyti iš DELFI.lt tekstyno. Pastebėta, kad pastovieji junginiai tekstyne vartojami įvairiomis formomis, kurios negali būti laikomos reguliariomis kaitybinėmis. Gramatinis variantiškumas suskirstytas į 1) darybinį (kai viename junginyje pavartotas priešdėlis ar priesaga, o kitame, laikytiname variantu, nėra priešdėlio ar priesagos, pvz.: kilimo takas – pakilimo takas; ekonomikos krizė – ekonominė krizė; nutekėjo protai – protų nutekėjimas; 2) morfologinį (kai varijuoja skaičiaus, giminės, dalyvių rūšies ir kt. gramatinės kategorijos, pvz.: euro įvedimas – euro įsivedimas; komisijos narys – komisijos narė; vykdomasis direktorius – vykdantysis direktorius) ir 3) sintaksinį (kai varijuoja linksniai, prielinksniai, pvz., gauti naudą – gauti naudos; išskėstomis rankomis – su išskėstomis rankomis; ar įsiterpia žodžių, pvz., aistringas [beisbolo] gerbėjas, keičiasi žodžių tvarka, pvz.: skirti dėmesį – dėmesį skirti). Didesniu gramatiniu variantiškumu pasižymi kolokacijos, be to, jų rasta daug daugiau nei frazeologizmų (iš viso išanalizuota apie 14 tūkst. pastoviųjų junginių), todėl gramatinis variantiškumas dažniau iliustruotas pavyzdžiais su kolokacijomis. Straipsnyje gramatinis variantiškumas aprašomas kokybiškai, nes iki šiol lietuvių kalbos pastoviųjų junginių gramatinis variantiškumas tirtas mažai, todėl svarbu aprašyti patį reiškinį, pateikti jo klasifikaciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pastovieji junginiai; Kolokacijos; Frazeologizmai; Tekstynas; Gramatiniai variantai.

ENThe paper analyses grammatical variation of two types of formulaic sequences: collocations and idioms. The formulaic sequences were automatically extracted from the DELFI.lt corpus. It was noticed that formulaic sequences are used in different forms that cannot be seen as simple inflections. Their grammatical variation was classified into the following categories: 1 Derivational variation: when one sequence has an affix and another one, which can be seen as its variant, has not. E.g., nutekėjo protai – protų nutekėjimas; ekonomikos krizė – ekonominė krizė; 2 Morphological variation: when number, gender or other grammatical categories vary. E.g., euro įvedimas – euro įsivedimas; iš pradžios – iš pradžių; vykdomasis direktorius – vykdantysis direktorius; 3 Syntactic variation: when the noun cases or prepositions vary, e.g., išskėstomis rankomis – su išskėstomis rankomis, other words are inserted, e.g., aistringas [beisbolo] gerbėjas, or word order changes, e.g., skirti dėmesį – dėmesį skirti. Grammatical variation seems to be more typical for collocations than for idioms. Also, in about 14 thousand formulaic sequences analysed, collocations were far more frequent than idioms, so the paper mostly gives examples of grammatical variation of collocations. The paper presents a qualitative report because there have been almost no works on grammatical variation of Lithuanian formulaic sequences so far and for this reason it is important to describe and classify the phenomenon. [From the publication]

• Approaches and resources for Lithuanian collocation research / Jolanta Kovalevskaitė, Loïc Boizou, Ieva Bumbulienė, Erika Rimkutė, Jurgita Vaičenonienė. Baltic journal of modern computing 2022, vol. 10, iss. 3, p. 481-489.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Kolokacijų ir frazeologizmų atpažinimo kriterijai / Agnė Bielinskienė, Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė, Laura Vilkaitė. Kalbų studijos. 2017, Nr. 31, p. 83-101.
• "Lietuvių kalbos daiktavardžių frazių žodyno" vienaformiai pastovieji junginiai / Erika Rimkutė, Jolanta Kovalevskaitė. Darbai ir dienos. 2015, t. 64, p. 153-167.
• Lietuvių kalbos gramatinės kategorijos / Artūras Judžentis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012. 244 p.
• Lietuvių kalbos kolokacijos / Rūta Marcinkevičienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2010. 210 p.
• Lithuanian in the 21th century: linguistic snippets and tidbits / Antanas Klimas. Lituanus. 2002, vol. 48, no. 3, p. 52-80. 2002, vol. 48, no. 4, p. 53-71. 2003, vol. 49, no. 1, p. 48-63.
• Stilistika / Kazimieras Župerka. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2012. 113 p.
• Terminai internetinėje žiniasklaidoje (žvalgomasis tyrimas) / Asta Mitkevičienė. Terminologija. 2020, 27, p. 108-127.
• Termininiai būdvardžiai internetinėje žiniasklaidoje / Asta Mitkevičienė. Terminologija. 2022, 29, p. 6-22.