Kultūrinės atminties artefaktai šiuolaikiniame interjere

LTKultūrinės atminties įamžinimu visuomeninėse, reprezentacinėse ir gyvenamosiose erdvėse valstybės lygmeniu pradėta rūpintis tik 1918 m., kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Šis reprezentacinės estetikos sąjūdis šiandien žinomas tautinio stiliaus vardu. Todėl 2018 m. galima laikyti ne tik valstybingumo, bet ir lietuviško interjero, kaip profesionalaus meninio koncepto, jubiliejumi. Jam rengiantis atliktas tarpukario Lietuvos (1918-1940 m.) interjero veiksnių, formų ir tendencijų tyrimas, leidžiantis naujai pažvelgti į sovietmečio ir posovietinio laikotarpio architektūrinio dizaino procesus, padedantis atpažinti tarybiniais metais išugdytą neigiamą požiūrį į nuomonių (bei estetinių sprendimų) įvairovę ir socialinį išskirtinumą. Sovietmečio Lietuvoje išauginta puiki modernizmo architektūros ir dizaino profesionalų karta, tačiau išguitas bet koks nukrypimas nuo vadinamųjų "standartų". Neatsitiktinai tautiškumo šiandien stokoja ir šiuolaikinio Lietuvos didmiesčio, ir Lietuvos kaimo gyvenamasis interjeras. Ištirta šiuolaikinio interjero dizaino situacija verčia iš naujo apgalvoti profesionalius lietuviško dizaino sprendimus. Vienas galimų kelių - pakartotinai atsigręžti į saikingai ir kokybiškai sukomponuotus tautinės kultūros artefaktus. Šie prisidėtų prie Lietuvos gyventojų kultūrinės atminties išsaugojimo, taip pat sustiprintų lietuviško dizaino išskirtinumą ir prestižą bendrame Europos šalių kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinis lietuviškas interjeras; Dizainas; Kultūrinė atmintis; Artefaktai; Tautinis stilius; Contemporary Lithuanian interior; Design; Cultural memory; Artefacts; National style.

ENThe perpetuation of cultural memory in public, representational and domestic spaces became a cause for concern at the national level (for the first time) during the inter-war period when Lithuania declared its independence (1918-1940). That representational aesthetic movement is known today as the National Style (or Lithuanian Style) Thus, 2018 can be considered as the 100th anniversary of the professional concept of the Lithuanian Interior’s design. On this occassion, a study of the factors, forms and trends observed in the inter-war Lithuanian Interior (1918-1940) was conducted, opening up new considerations on the architectural design processes of the Soviet and post-Soviet periods, helping us recognise the negative attitudes nurtured at this time towards a variety of opinions (and aesthetic options) and being able to stand out from the crowd, so to speak. An excellent professional understanding of Modernism had been developed during the Soviet period, however all kinds of (ethnic and aesthetic) diversions and non-standard choices were erased from the architects mentality. As a result, the loss of ethnic character is clearly visible in the contemporary Lithuanian (urban and rural) living interior. The current situation forces a reconsideration of today’s Lithuanian design concept. One of the possible ways of doing this is to once again turn professionals’ attention to local cultural artefacts, as this could be the path for promoting the uniqueness of Lithuanian design in the European market context. [From the publication]