Fr Mažvydas, Žemaitija and the Gniezno Consistory Court of Appeal, 1525–1539

LTXV a. antrojoje pusėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) katalikai - tiek pasauliečiai, tiek dvasininkai - bylas Gniezno apeliaciniame teisme kėlė dėl skirtingų priežasčių. Šios bylos palietė Vilniaus ir kitų LDK vietovių - Deltuvos, Giedraičių, Gardino, Kauno, Lentupio, Medininkų-Varnių (vyskupas Martynas ll/lll, kanauninkas Saliamonas), Merkinės, Salako, Semeliškių, Švenčionių, Trakų, Varnionių, Verkių, Valkavisko - gyventojus. Straipsnyje tiriamu 1525-1539 m. laikotarpiu Gniezne išnagrinėtos bylos daugmaž sutampa su Jono iš Lietuvos kunigaikščių Vilniaus vyskupavimo laikotarpiu (1519-1536). Vilniaus vyskupijoje reikšti skundai apėmė klebono pareigų ir turto nuomą, dvasininkų konkurenciją dėl kanauninko vietos bei prebendos, dvasininkų ir pasauliečių ginčus, tarpusavio Pasauliečių (bajorų, miestiečių) nesantaiką. Net trumpai aprašyti skundai gali papildyti mūsų žinias apie bažnyčių, brolijų ir altorių steigimą. Vienas toks pavyzdys - tai atvejis, kai 1523 m. arba truputį anksčiau broliai Sologubaičiai įsteigė netoli savo 1522 m. Ivenčiuje įkurtos parapijos esančią Sivicos bažnyčią. 1525-1539 m. labiausiai stebinantis dalykas - tai bylų tarp dvasininkų bei tarp dvasininkų ir bažnyčios bendruomenės narių, kilusių Žemaičių (Medininkų) vyskupijoje ir atsidūrusių Gniezno arkivyskupo teisme, spartus skaičiaus išaugimas, lyginant su teismų praktika per ankstesnius 50 metų. Ši tendencija tuo pat metu ryški ir pasaulietinio teismo bylose, ypač ginčuose dėl paveldiminių žemių ir turtinių teisių, kurias reglamentuoja santuokiniai susitarimai. Atrodo, kad abu teismai patyrė sunkumų surandant tokiuose ginčuose greitų ir priimtiną sprendimą.Šios bylos atskleidžia sudėtingą vedybinių sutarčių tarp diduomenės / bajorų šeimų pobūdį, ypač kalbant apie paveldėtos žemės palikimą giminėms if šeimos bažnyčios fundacijoms (kaip Šukavičių, Šimkaičių ir Rukavičių atvejais). Palyginti mažesnis skaičius šeimų iš centrinių vyskupijos arealų vienu metu dalyvavo tiek vietiniuose bažnytiniuose, tiek pasaulietiniuose teismuose bei Gniezno apeliaciniame teisme. Kai kurie Gniezno prokurorai (Marcin Tuchola, Piotr Cziszewski) „specializavosi" Žemaitijos bylose, tačiau nėra įrodymų, kad gera tarnystė Gniezne buvo apdovanota paskyrimais Medininkų vyskupijoje. Šiose bylose nagrinėti Alsėdžių, Batakių, Butkiškės, Kaltinėnų. Kražių, Liolių, Raseinių, Rietavo, Šaukėnų, Šiaulėnų, Šilalės, Varnių, Viduklės parapijų dvasininkų ir pasauliečių skundai. Kai kurie ginčai žinomi ir iš Lietuvos metrikos knygose įrašytų valdovo teismo bylų medžiagos. Besidominčiuosius protestantizmo Lietuvoje istorija turėtų sudominti 1536 m. Alsėdžių klebono Andriejaus Mažvydo apeliacijos byla. Jos pagrindas įprastas - klebono smurtas padauginus alkoholio. Vietinis bajoras Grigalius Bružas kaltino Andriejų Mažvydą tuo, kad šis kartu su savo bendrais, būdami labai girti, užtvėrė kelią jam ir jo sūnui Jonui vidury nakties išvykti iš miestelio ir juos sumušė. Smurto atvejai, kuriuose dalyvaudavo girti bajorai ir dvasininkai, nebuvo retenybė. Tačiau dvasininkui, net jei fiziškai jis nukentėdavo nesmarkiai, tai galėjo turėti rimtų profesinių pasekmių - dalyvavimas kraujo praliejime automatiškai užkirsdavo kelią kunigui toliau atlikti dieviškąją tarnybą tol, kol jis gaudavo leidimą, dažnai iš popiežiaus. Socialiniu požiūriu kunigų ir bajorų linksmybės irgi neturėtų stebinti, nes būtent iš bajorijos terpės buvo kilę dauguma Lietuvos kunigų.Andriejus Mažvydas buvo labai galimas Martyno Mažvydo giminaitis (dėdė, pusbrolis, brolis?). Tačiau nėra aišku, ar Andriejaus beneficija Alsėžiuose buvo nulemta jo šeimos ryšių su vietine bajorija (kadangi Lietuvoje nebuvo reta, kad beneficiją gaudavo vietinis kandidatas ar netgi parapijos fundatoriaus giminaitis), ar jo gerų santykių su vietiniu vyskupu, kuris turėjo teisę skirti kunigus į parapijas. Aišku tik tai, kad Martynas Mažvydas, matyt, nebuvo bažnytinis pašalietis. Tokie, nors ir menki, duomenys papildo mūsų žinias apie žymaus protestanto veikėjo kilmę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikų bažnyčia; Konsistorijos teismas; Apeliacija; Gnieznas; Žemaitija (Samogitia); Andriejus Mažvydas; Catholic Church; Consistory court; Appeal; Gniezno; Lithuania; Žemaitija; Andriejus Mažvydas.

ENBy the late fifteenth century, more notably after 1477, appeal cases from Catholics in the Grand Duchy of Lithuania began to appear before the Consistory Court in Gniezno in increasing numbers. These oases involved quite a wide social group, and dealt with a broad range of issues (not just matrimonial disputes or the hiring out of parish churches between priests). Appellants came before the judges from across the Grand Duchy. This article covers cases from 1524 to 1539. Even when court material gives few details of cases, it can help solve issues of parish church and chantry foundations and Patronage. The most striking feature of the records between 1524 and 1538 is the predominance of cases from Žemaitija, a diocese which previously featured only in disputes involving the bishop. This confirms the deepening of Catholic practice across the diocese of Medininkai (Žemaitija) as reflected '0 particular in the increasingly predominant use of Christian forenames from the last quarter of the fifteenth century. Most interesting perhaps for those studying the rise of Protestantism in Lithuania will be the occurrence of one Fr Andriejus Mažvydas, parish priest of Alsėdžiai, among the appellant litigants of 1536. This information about a very probable kinsman (uncle, cousin, brother?) of Martynas Mažvydas offers new insights into the Lutheran's family background and geography. [From the publication]

• Acta primae visitationis diocesis Vilnensis anno Domini 1522 peractae : Vilniaus Kapitulos archyvo Liber IIb atkūrimas / sudarė, tekstus iš rankraščių parengė, mokslinį įvadą ir paaiškinimus parašė S.C. Rowell. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. CI, 329 p.
• Christianizacijos plėtra Žemaitijoje XV a. pabaigoje - XVI a. pirmojoje pusėje remiantis asmenvardžių duomenimis : Karšuvos valsčiaus pavyzdys / Vacys Vaivada. Kultūra - ekonomika - visuomenė: sąveika ir pokyčiai viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakrantėje / sudarytojas Marius Ščavinskas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. P. 205-219.
• Christianizacijos plėtra Žemaitijoje XV a. pabaigoje - XVI a. pirmojoje pusėje remiantis asmenvardžių duomenimis : Telšių valsčiaus pavyzdys / Vacys Vaivada. Kultūra - ekonomika - visuomenė: sąveika ir pokyčiai viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakrantėje / sudarytojas Marius Ščavinskas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. P. 245-262.
• Church court records as evidence for the Christianisation of Lithuanian society in the late-15th and early-16th century / S. C. Rowell. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2014, t. 29, p. 33-52.
• Dosniausias ponas vyskupas, Atlantaičio apdovanotas. Jonas iš Lietuvos kunigaikščių - mokslų ir menų mecenatas / S. C. Rowell. Senoji Lietuvos literatūra 2020, 50, p. 23-55.
• Ginčai ir jų sprendimas XV amžiaus Lietuvoje : apgautų pirklių bei nusikaltusių kunigų pavyzdžiai / Stephen C. Rowell. Lietuvos istorijos studijos 2007, t. 20, p. 9-20.
• Herbarz szlachty żmudzkiej / Grzegorz Błaszczyk. Warszawa : DIG, 2015-2016. 6 t. (683, 523, 443, 697, 574, 425 p.).
• Imitating a cathedral, or safeguarding parochial foundations? : why establish a mansionary chapel in the dioceses of the Grand Duchy of Lithuania in the early sixteenth century? / S.C. Rowell. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2016, t. 33, p. 147-186.
• Katalikų Bažnyčia ir Reformacija Žemaitijoje XVI a : esminiai raidos bruožai / Vacys Vaivada ; Klaipėdos universitetas. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2004. 247 p.
• LDK parapinės dvasininkijos ir pasauliečių teisminiai ginčai XVI a. (Lietuvos Metrikos teismų bylų knygų duomenimis) / Reda Bružaitė. Istorijos šaltinių tyrimai. 2011, t. 3, p. 59-84.
• LDK politikos elito galingieji: Chodkevičiai XV-XVI amžiuje / Genutė Kirkienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 267 p., [8] iliustr. lap.
• Lietuvos katalikų dvasininkai XIV-XVI a / Vytautas Ališauskas, Tomasz Jaszczołt, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys. Vilnius : Aidai, 2009. 456 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 12 (1522–1529); Užrašymų knyga 12 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Darius Antanavičius, Algirdas Baliulis]. Vilnius : Žara, 2001. 856 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 14 (1524-1529); Užrašymų knyga 14 / [parengė Laimontas Karalius, Darius Antanavičius (tekstai lotynų kalba)]. Vilnius : LII leidykla, 2008. 645 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 17 (1530-1536); užrašymų knyga 17 / parengė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. XLVI, 706 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 19 (1535-1537); Užrašymų knyga 19 / parengė Darius Vilimas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 361 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 224 (1522-1530) ; 4-oji Teismų bylų knyga: (XVI a. pabaigos kopija) / Vilniaus universitetas ; spaudai parengė S. Lazutka ... [et al.]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1997. cxlvii, 512 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 229 (1540-1541); 10-oji Teismų bylų knyga: (XVI a. pabaigos kopija) / Vilniaus universitetas ; [parengė tekstus - Stanislovas Lazutka ... [et al.]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2003. LXVII, 262 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 231 (1540–1543); 12-oji Teismų bylų knyga / Vilniaus universitetas; parengė Irena Valikonytė, Neringa Šlimienė, Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, Lirija Steponavičienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. 392 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 523 (1528); Viešųjų reikalų knyga 1 / Lietuvos istorijos institutas; parengė Algirdas Baliulis, Artūras Dubonis. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. 280 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 6 (1494–1506); Užrašymų knyga 6 / Lietuvos istorijos institutas; parengė Algirdas Baliulis. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. 515 p.
• Martin III, bishop of Medininkai, archdeacon and canon of Vilnius: the lawyer bishop / S. C. Rowell. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2013, t. 27, p. 36-60.
• Nusikaltę kunigai XV–XVI a. Žemaičiuose: nuo vaikžudžio Lauryno iki mušeikos Mažvydo. Bažnyčios teismo bylos kaip Žemaitijos christianizacijos etapo įrodymas / S. C. Rowell. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2019, t. 39, p. 169-194.
• Ród Niemiry z Wsielubia – Niemirowiczowie i Szczytowie herbu Jastrzębiec do połowy XVI wieku / Tomasz Jaszczołt. Unia w Horodle na tle stosunków polsko-litewskich : od Krewa do Zaręczenia wzajemnego Obojga Narodów / pod redakcją Sławomira Górzyńskiego. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2015. P. 175-245.
• Rodowód kniaziów Świrskich do końca XVI wieku / Jan Tęgowski. Wrocław : Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2011. 219 p.
• The Conversion of Lithuania : from pagan barbarians to Late Medieval christians / Darius Baronas, S. C. Rowell. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. 627 p.
• Vertybių transformacijos: Baltijos regiono rytinė pakrantė XIII-XVIII amžiais / sudarytojas S. C. Rowell. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. 351 p.
• Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinė dvasininkija XV-XVI a. trečiajame ketvirtyje : disertacija / Reda Bružaitė. Vilnius, 2012. 251 p.
• Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai XVI–XVIII a. T. 1, 1502-1533 / parengė Darius Antanavičius, Dalia Emilija Staškevičienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2018. XXXIX, 534 p.
• Žemaičių bajoro įrašai Martyno Bielskio "Viso pasaulio kronikoje" / Kęstutis Gudmantas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalbos, kultūros ir raštijos tradicijos / sudarė Sergejus Temčinas, Galina Miškinienė, Marina Čistiakova, Nadiežda Morozova. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. P. 28-44.
• Žemaitijos savivalda ir valdžios elitas 1409-1566 metais / Eugenijus Saviščevas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 461 p.