Žalias siūlas rinktinei surišti

LTĮvadiniame knygos straipsnyje aptariama Salomėjos Nėries eilėraščių rinktinė, kuri apima dvi jos 1944–1945 m. sudarytas, bet taip ir nepasirodžiusias poezijos knygas. Dvi jos knygos-vizijos, kurioms stalinistinės cenzūros sąlygomis nebuvo jokių galimybių tapti tikrove. Tai, kad Nėris šiomis kūrybinėmis vizijomis gyveno, kad nepaisydama jokių brutalių aplinkybių jomis tikėjo, įrodo jai visą gyvenimą būdingą drąsą laikytis netiesinių poetinės logikos dėsnių. Kartais ši drąsa būdavo palaikoma moterišku naivumu, pamišimu ar pasipūtimu. Galbūt tada ši aistra tapo kerštinga – ir galiausiai pavojinga pačiai poetei, kritiniu momentu nebejautusiai saiko, destruktyvi jos kūrybą globojusiam pasauliui. Poetinę drąsą Nėris tapatino su meilės pradmeniu. Už šią drąsą ji per savo gyvenimą ne kartą mokėjo labai aukšta kaina – asmenine laime, reputacija, fatališkomis klaidomis, sunkiomis kaltėmis gimtajam, išmaitinusiam Tėvynės aviliui. Tačiau drauge jos lyrika gaivino ir tebegaivina kaip kupinas gyvybės indas. Viena iš šių knygų – 1944 m. Maskvoje sudarytas ir į Lietuvą parsivežtas rinkinys „Prie didelio kelio“. Išlikęs originalas buvo parengtas kaip rankraštinė knyga – lapai triskart persiūti žalio šilko siūlu tarsi norint apsaugoti ir patvirtinti, kad tokia yra autorės valia ir ardyti šios visumos negalima. Straipsnyje aptariami poetės rankraštinių eilėraščių rinkinių metmenys, korektūros, sovietinės cenzūros taisymai ir likimas.Reikšminiai žodžiai: Poezija; Lyrika; Poetika; Lithuanian Poetry; Lithuanian literature; Lyrics; Poetics.