LTPublikacijoje patarlės ir priežodžiai išdėstyti abėcėliškai pagal atraminius žodžius - pirmąjį frazės daiktavardį ar kitą sudaiktavardėjusią kalbos dalį, jo nesant - veiksmažodį. Tekste šie žodžiai rašomi pasvirusiu šriftu. Taip tekstai grupuoti ir sisteminėje lietuvių patarlių ir priežodžių kartotekoje, šiuo principu pasiremiama rengiant akademinio lietuvių patarlių ir priežodžių sąvado tomus. Mįslės grupuotos pagal įminimus, juokavimai - chronologiškai pagal rinkinio gavimo Lietuvių tautosakos rankraštyne laiką, garsų mėgdžiojimai - abėcėliškai pagal mėgdžiojamą gyvūną ar objektą. Tarmiškos fonetikos užrašytuose pavyzdžiuose beveik neaptinkama, tad tekstai skelbiami bendrine kalba, tačiau išlaikant ritmikai svarbius varijavimus. Nekeistos ir morfologinės žodžių formos, sintaksinės konstrukcijos, palikti visi svetimžodžiai. Laikantis nusistovėjusios „Lietuvos valsčių" knygose tradicijos, visi jie, kaip ir rečiau pasitaikantys tarmiški žodžiai, paaiškinami išnašose tame pačiame puslapyje. Skelbiama medžiaga užrašyta tik trijų rinkėjų. Publikacijai atrinkta dažniausiai po ne vieną to paties pateikėjo kūrinį. Po smulkių tekstų neracionalu kartoti vis tuos pačius duomenis, tad metrikos sudėtos į rodykles ir skelbiamos publikacijos gale. [Iš straipsnio, p. 448-449]Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Šeduva; Tautosaka; Šeduva; Folklore.