Miesto ekosistemos sampratos transformacija: klasikinės ir šiuolaikinės miesto ekologijų atvejai
LTŠiuolaikinės miestų plėtros tendencijos rodo, kad šiuose procesuose retai remiamasi ekocentrine perspektyva, kai gamta laikoma vertybe. Šiai sampratai atstovauja šiuolaikinė miesto ekologija. Miesto ekosistemos kaip žmogaus sistemos sampratai atstovauja klasikinė miesto ekologija. Straipsniu siekiama išanalizuoti miesto ekosistemos sampratas klasikinėje ir šiuolaikinėje miesto ekologijoje, dėmesį sutelkiant ne tik į miesto ekosistemos sampratų turinio eksplikavimą, bet ir į skirtingų sampratų atsiradimo socialines, kultūrines, ekonomines sąlygas. Straipsnyje teigiama, kad klasikinė miesto ekologijos samprata, palaikanti pragmatinius žmogaus interesus, neleidžia efektyviai spręsti šiuolaikinių miesto plėtos sukeliamų problemų, kaip antai oro tarša, gamtinių buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių nykimas. Ieškant mūsų dienų miestų plėtros problemų sprendimų, geriausiu orientyru laikytina šiuolaikinė miesto ekosistemos samprata, orientuota į žmogaus veiklos ir ekosistemos pusiausvyros palaikymą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Miesto sociologija; Miesto ekosistema; Klasikinė miesto ekologija; Šiuolaikinė miesto ekologija; Ernestas W. Burgessas; Marina Alberti; Urban sociology; Urban ecosystem; Classical urban ecology; Modern urban ecology; Ernest W. Burgess; Marina Alberti.
ENContemporary trends in urban development indicate that its processes rarely observe ecocentric perspectives, under which nature is considered as a value. This concept is represented by modern urban ecology. Meanwhile, the urban ecosystem, as a concept of a human system, is represented by classical urban ecology. The existence of different urban ecosystem concepts encourages a closer look at not only the differences between these concepts but also the circumstances that have led to this transformation process. The aim of this article is to analyze the concepts of an urban ecosystem in classical and modern urban ecology, focusing not only on the explication of the content of the concepts of urban ecosystem, but also on the social, cultural and economic conditions of the emergence of different concepts. This article reveals that the separation of urban ecosystem concepts was determined by the different sociocultural environment in which classical urban ecology and contemporary urban ecology have emerged. From the point of view of modern urban ecology, in order to explain the reasons for the emergence of global urban development problems and to search for solutions to them, the conceptual legacy of classical urban ecology, due to its anthropocentric orientation, not only cannot be of use anymore but also hinders in this search – that is, instead of solving problems, it makes them even worse. [From the publication]
- Būsto projektai kaip nauja erdvė posocialistiniame mieste : disertacija / Dalia Čiupailaitė. Vilnius, 2014. 1 pdf (297 p.).
- Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai: kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Aukso žuvys, 2014. 703 p.
- Ecological modernisation as cultural politics : transformations of civic environmental activism in Lithuania / Leonardas Rinkevicius. Environmental politics. 2000, Vol. 9, iss. 1, p. 171-202.
- Ekologinės modernizacijos teorija : esminiai bruožai ir kritinės įžvalgos / Leonardas Rinkevičius. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2000, Nr.1/2, p. 21-42.
- Kokia demokratija, koks kapitalizmas? : pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 742 p.
- Moderniosios visuomenės miesto plėtra : rezidencinė diferenciacija Lietuvos didmiesčiuose : disertacija / Apolonijus Žilys. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos Leidybos skyrius, 2015. 216 p.
