"Vidinės kolonizacijos" teorija ir jos taikymas (post)sovietinių visuomenių lyginamiesiems tyrimams

LTStraipsnyje aptariamos naujos sociokultūrinių tyrimų krypties – kultūrinės išteklių istorijos – teorinės ir metodologinės prielaidos bei jų taikymo galimybės nagrinėjant nelygybės ir atskirties priežastis posovietinėje Lietuvoje. Ši tyrimų kryptis akcentuoja poreikį tirti gamtos išteklių gavybos, politinių institucijų ir sociokultūrinių nuostatų giluminius sąryšius. Remiantis kultūros istoriko Aleksandro Etkindo ir kitų autorių plėtojama „vidinės kolonizacijos“ koncepcija, tekste formuluojamos posovietinių šalių (ypač Rusijos ir Lietuvos) lyginamųjų sociopolitinės sąrangos tyrimų prielaidos bei pirminės hipotezės, siekiančios užčiuopti jų raidos ypatumus, skirtumus bei panašumus ilgesnėje istorinėje perspektyvoje, nuo XVI a. iki šiol. Daroma išvada, kad šis metodinis vertinimas gali būti pakankamai perspektyvus toliau aiškinantis nepriklausomos Lietuvos socioekonominės raidos ypatumus bei visuomenės kultūrines nuostatas, ypač taikant tyrimo metu iškeltą „antrinės vidinės kolonizacijos“ hipotezę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vidinė kolonizacija; Ištekliai; Baudžiava; Institucijos; Elitai; Imperija; Nacionalinė valstybė; Internal colonization; Resources; Serfdom; Institutions; Elites; Empire; Nation-state.

ENThis article discusses a direction of sociocultural studies – the cultural history of natural resources – and the possibilities of its application in examining the causes of inequality and social exclusion in post-Soviet Lithuania. This theoretical-methodological approach assumes a strong interdependence shared between the extraction of natural resources, a state’s political system and institutions as well as certain sociocultural provisions. In exploring the concept of “internal colonization,” developed by historian of culture Alexander Etkind and other authors, this article sets guidelines for a comparative analysis of the sociopolitical structure of post-Soviet countries (especially Russia and Lithuania). Some initial hypotheses regarding the trends, differences, and similarities of post-Soviet societies in the long historical perspective, from the 16th century up to our time, are presented for further analysis. This article concludes that this methodological approach could be sufficiently promising in explaining the specifics of the socioeconomic development of independent Lithuania, in particular by applying the hypothesis of a “secondary internal colonization,” which has been raised during the course of the investigation. [From the publication]

• Antiekonomika / Povilas Gylys. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 328 p.
• "Antrosios baudžiavos laidos" termino taikymo Vidurio Rytų Europos istorijoje problema : Lietuvos ūkio atvejis / Darius Žiemelis. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. P. 340-356.
• Baudžiava Lietuvoje - sąlygos, žlugimas, pamokos / Jonas Rudokas. Kultūros barai. 2011, Nr. 3, p. 82-86.
• Gyventojų pajamų nelygybė / Romas Lazutka. Filosofija. Sociologija. 2003, Nr. 2, p. 22-29.
• Imperinis modelis ir vidinė Rusijos/SSRS kolonizacija / Rasa Čepaitienė. Stalininis režimas Lietuvoje 1944-1953 m. / sudarė Regina Laukaitytė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. P. 285-317.
• Kas bijo postkolonializmo studijų? / Almantas Samalavičius. Kultūros barai. 2008, Nr. 3, p. 5-8.
• Kokia demokratija, koks kapitalizmas? : pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 742 p.
• Lietuva Vidurio ir Rytų Europoje XVI-XVIII amžiuje: "feodalinė reakcija" ar periferinis kapitalizmas? / Darius Žiemelis. Lietuvos istorijos studijos 2006, t. 18, p. 51-68.
• Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje : tarp stagnacijos ir dinamikos (1968-1988 m.) / Vilius Ivanauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. 661 p.
• Lietuvos demografinių procesų diferenciacija / Domantas Jasilionis, Vladislava Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė, Daumantas Stumbrys. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2015. 200 p.
• Lietuvos kultūra ideologinių paradigmų kaitoje / Rasa Čepaitienė. Socialinis ugdymas. 2020, Nr. 2 (54), p. 87-97.
• Lietuvos partizanai 1944-1953 m / Nijolė Gaškaitė, Dalia Kuodytė, Algis Kašėta, Bonifacas Ulevičius. Kaunas : Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1996. 494 p.
• Nepasiskelbusioji imperija : Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Aidai, 2009. 473 p.
• Politinės lyderystės tęstinumo problema posovietinėje transformacijoje / Rasa Čepaitienė. Politologija. 2013, Nr. 4 (72), p. 119-155.
• Postmodernusis diskursas: filosofinė hermeneutika, dekonstrukcija, menas / Vytautas Rubavičius. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. 273 p.
• Sovietų Lietuvos valdantysis elitas 1944-1974 metais : tarpusavio ryšiai ir jų raiška : disertacija / Marius Ėmužis. Vilnius, 2016. 1 pdf (311 p.).
• Vėluojanti savastis / Vytautas Rubavičius. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. 275 p.
• Žmogus, jungęs epochas : Algirdo Brazausko politinė biografija / Saulius Grybkauskas, Mindaugas Tamošaitis. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2019. 415 p.
• Прибалтика и Кремль, 1940-1953 / Елена Зубкова. Москва : Российская политическая энциклопедия (РОССПЭН) ; 2008. 349 p.