LTStraipsnyje politinės partijos „Drąsos kelias“ iškilimui aiškinti pritaikoma Ernesto Laclau diskursyvi populizmo teorija, kuria remiantis populizmas suprantamas kaip kolektyvinio identiteto formavimosi logika. Šio teorinio požiūrio pranašumai atskleidžiami, lyginant jį su kitomis populizmo konceptualizavimo kryptimis. Taip pat mėginamas įveikti vienas iš šios teorijos trūkumų – per didelis abstraktumas, trukdantis pritaikyti ją empiriniams tyrimams. Straipsnyje aptariamos teorijos operacionalizavimo galimybės derinant ją su kitomis metodologinėmis perspektyvomis bei pasiūlomas naujas tyrimo modelis, kuris ir pritaikomas populistinės politinės partijos „Drąsos kelias“ atvejo tyrime. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Populizmas; Diskurso teorija; Ernestas Laclau; Politinė partija „Drąsos kelias“; Pokomunistinė politika; Populism; Discourse theory; Ernesto Laclau; Political party The Way of Courage; Postcommunist politics.
ENThis article aims to explain the rise of the Lithuanian political party “The Way of Courage” using Ernesto Laclau’s discourse theory of populism, in which populism is understood as a logic of collective identity formation. The advantages of this theoretical approach are revealed by comparing it with other tendencies of conceptualizing populism. In addition, this article is an attempt to solve the main disadvantage of E. Laclau’s theory – its high level of abstractness, understood as an obstacle for operationalization. Therefore, various possibilities of combining E. Laclau’s theory with other methodological perspectives are discussed, and a new research model is suggested, which is later applied in the discourse analysis of the political party “The Way of Courage.”. [From the publication]