Valstybės politikos tobulinimas plėtojant tarptautinį turizmą: rizikos ir krizių valdymas
LTTarptautinis turizmas yra svarbi daugelio šalių ekonomikos dalis – skaičiuojama, kad vien tiesioginės pajamos iš turizmo sektoriaus sudaro daugiau nei 4 proc. Europos Sąjungos BVP, pridėjus ir netiesiogines pajamas iš šalutinių sąskaitų bendras turizmo indėlis daugelyje šalių viršija 10 proc. BVP. Pripažįstama, kad tarptautinio turizmo plėtra šiuolaikiniame pasaulyje yra neatsiejama nuo regiono įvaizdžio, žinomumo, kuris turi būti formuojamas sistemiškai, taip atspindėdamas efektyviai veikiančią valstybės turizmo politiką. Ypač tai svarbu XXI amžiuje, kai daugelis pasaulio regionų susiduria su skirtingo dydžio krizėmis ir jų nulemtais turistų srautų kitimais – Rugsėjo 11-osios įvykiai JAV, cunamiai Pietryčių Azijoje ir Japonijoje, paukščių gripo epidemija, įvairaus dydžio ekonominės krizės, Rusijos ir vakarų pasaulio politinė krizė. Todėl regiono žinomumo didinimas skirtingose rinkose, šių tikslinių rinkų pasirinkimas tampa svarbiausia prielaida užtikrinant, kad turistų srautus iš vienos rinkos kiekviena šalis galės pakankamai greitai pakeisti kitais turistais. Straipsnyje pristatomi iki šiol naudojami teoriniai modeliai, skirti regionų žinomumo formavimui, ir pateikiami pasiūlymai, kokiais principais remiantis ateityje turėtų būti nustatomos prioritetinės rinkos ir juose formuojamas regiono žinomumas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Competitiveness index; International tourism; Konkurencingumo indeksas; Regional reputation; Regiono žinomumas; Tarptautinis turizmas; Competitiveness index; International tourism; Konkurencingumo indeksas; Regional reputation; Regiono žinomumas; Tarptautinis turizmas.
ENInternational tourism is a vital part of many economies which accounts for more than 4 % of the EU GDP just from direct incomes and exceeds 10 % of the GDP from sub accounts. Therefore the effectiveness of the tourism sector is one of the major contemporary issues. Given the fact, that the awareness of the destination can be a key factor both for leisure and business clients and that traditional groups of travellers occasionally do not travel for political or economic reasons, we must agree that the destination management in new regions shall be considered as the main factor of sustainable tourism growth. Destination management is a complex of political, economic, social, and cultural issues that should be consistently developed. To date, Lithuania, as well as many other countries, had a certain way of defining priority markets for the destination management: most often those were the countries with the highest annual number of tourists. But because of the events of the past two years, we can see that some of the countries might experience some political or economic changes and that the changes in destinations had to sharply change the national policy. In order to avoid such sharp changes, the author suggests changing the usage of the presently used travel competitiveness index by testing it for every individual country instead of getting overall results in the world. Destination awareness globally can help to point out the general position of the country in comparison with others, however, it will not indicate a certain image of the destination in every individual market and will not give the necessary background for marketing actions. [From the publication]
