Baltijos šalių konkurencingumą lemiančių veiksnių analizė

LTPastaruoju metu šalies konkurencingumas įgavo netikėtą pagreitį ir tapo vienu svarbiausių ir prioritetinių klausimų formuojant Baltijos valstybių ekonominę politiką. Vieni šaltiniai šalies konkurencingumą sieja su produktyvumu, aukštosiomis technologijomis, inovacijomis, aukštu pragyvenimo lygiu, socialinės gerovės užtikrinimu, kiti – kaip šalies ekonomikos sugebėjimą pasiekti ir išlaikyti aukštus ekonomikos augimo tempus bei konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Nustatyta, kad šalies konkurencingumą formuoja tokie bendrieji veiksniai kaip ekonominė, geopolitinė, demografinė, gamtinė – ekologinė šalies padėtis, teisinė šalies sistema, valstybės socialinė politika bei techno loginė aplinka, akcentuojami ir tokie esminiai veiksniai kaip inovacijos, žinios, moksliniai tyrimai, tiesioginės užsienio investicijos ar vyriausybės efektyvumas. Lietuva, Latvija ir Estija nevienodai konkurencingos pasaulinėje rinkoje. Straipsnyje siekiama atskleisti, kokie veiksniai nulėmė šių šalių esminius skirtumus, nustatytos priežastys, nulėmusios netolygumą. Baltijos šalių konkurencingumo augimo ir globalaus konkurencingumo indeksų kitimo analizė rodo, kad Baltijos šalys prastai vertinamos pagal rinkos dydžio veiksnius, kuriuos pakeisti yra sudėtinga, kadangi tai priklauso nuo to, kad nėra didelės šalių rinkos. Baltijos šalims pravartu efektyviau išnaudoti turimus privalumus, tokius kaip kokybišką pradinio ir aukštojo mokslo švietimo sistemą, puikiai parengiamus matematikos ir technologijų specialistus, išvystytą kelių, interneto, telekomunikacijų infrastruktūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globalaus konkurencingumo; Globalaus konkurencingumo indeksas; Indeksas; Konkurencingumo indeksas; Konkurencingumą lemiantys veiksniai; Nacionalinis konkurencingumas; Competitiveness index; Determinants of competitiveness; Global competitiveness index; National competitiveness.

ENRecently, Lithuania's competitiveness has gained unexpected momentum and became a top priority issue in the development of the economic policies of the Baltic States. Some sources tend to link the country's competitiveness with productivity, high technology, innovation, high living standards, and social welfare, while some others, with the ability of the economy to achieve and maintain high economic growth rates and compete in the international market. It was established that the competitiveness of the country was formed by a number of general factors, such as the economic, geopolitical, demographic, and natural- ecological situation in the country, its legal system, the national social policy, and the technological environment, with emphasis on such key factors as innovation, knowledge, scientific research, foreign direct investment, and the government efficiency. Lithuania, Latvia, and Estonia were unequally competitive in the global market. The article aims to reveal what factors led to the fundamental differences between those countries, to analyse the relation of economic indicators with the national competitiveness which is demonstrated by the global competitiveness index, and to determine the reasons of those processes. The analysis of the indices of the competitiveness growth and the global competitiveness in the Baltic States witness that the market size of the Baltic countries is valued low, which is difficult to change, as the Baltic market is not large. The Baltic countries should exploit their advantages, such as quality primary and higher education systems, skilled maths and technology professionals, and the developed road, Internet, and telecommunications infrastructure. [From the publication]