Pinigų ir makroprudencinės politikos poveikis turto kainoms

LTDarbe analizuojama, kokį poveikį pinigų ir makroprudencinės politicos priemonės daro nekilnojamojo turto, akcijų ir vyriausybės vertybinių popierių kainoms. Įvairių priemonių taikymas ir derinimas yra palyginti nauja ekonominės politikos sritis, didžiausia dėmesio susilaukusi po pastarosios ekonomikos ir finansų krizės, todėl jų poveikis turto kainoms nėra iki galo aiškus. Darbe apžvelgiami panašios tematikos Lietuvos ir užsienio autorių darbai bei pritaikomi įvykių ir atvejų analizės tyrimo metodai. Atliktas tyrimas atskleidė, kad po pastarosios finansų krizės Lietuvoje pradėtos taikyti makroprudencinės priemonės galimai prisidėjo prie lėtesnio turto kainų augimo. Vis dėlto Švedijoje įgyvendintos panašios ribojamosios priemonės neturėjo tokio reikšmingo poveikio turto kainoms arba buvo atsvertos įvairių pinigų politikos priemonių. Euro zonos mastu makroprudencinės politikos priemonių efektas pasireiškia vėluodamas. NT ir akcijų kainoms didesnį poveikį turi suteikiamų paskolų dydžio ribojimai, o vyriausybės vertybinių popierių pajamingumui – kapitalo reikalavimų griežtinimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atvejų analizė; Makroprudencinė politika; Pinigų politika; Turto kainos; Įvykių analizė; Asset prices; Case studies; Event analysis; Macro prudential policy; Macroprudential policy; Monetary policy; Property prices.

ENThe main purpose of the present paper is to determine the impact of monetary and macroprudential policy measures on the real estate, stock, and government securities' prices. The application and coordination of different measures is a relatively new economic policy element that gained attention after the recent economic and financial crisis, therefore its impact on asset prices is uncertain. The work consists of two main parts: the analysis of relevant works of Lithuanian and foreign authors and the practical application of the case and event study methods in Lithuania and other EU member states. The authors found that the new macroprudential measures (introduced after the recent financial crisis) possibly contributed to a slower growth of asset prices in Lithuania. On the other hand, similar restrictive measures in Sweden had no significant impact on asset prices or were offset by the effects of monetary policy instruments. The macroprudential measures that were introduced in the euro area during the period of 2009 to 2014 took effect with a significant delay. Moreover, various restrictions for the issuance of loans had a greater impact on real estate and stock prices, while government securities mainly responded to tighter capital requirements. The conclusions provide useful information for the development and formulation of macroprudential or monetary policies. [From the publication]