LTVidutinis darbo užmokesčio dydis bei jo kitimo dinamika yra tyrėjų ir analitikų aktyvių akademinių ir politinių diskusijų centre. XX a. 6-ame dešimtmetyje M. Friedmano suformuluota pastoviųjų pajamų hipotezė tiesiogiai palietė atlyginimo už darbą, kaip svarbiausios pajamų dalies, kitimo svarbą. Vėlesnių penkių dešimtmečių statistinių duomenų analizė išgrynino faktą, jog vidutinio darbo užmokesčio didėjimas nėra adekvatus darbo produktyvumo augimui. Tyrimu siekiama identifikuoti platų spektrą veiksnių, lemiančių vidutinio atlyginimo pokyčius ūkio bei atskirų jo sektorių mastais. Ekonometrinė analizė pateikė kiekybinio veiksnių įtakos vertinimo rezultatus ir sudarė prielaidas originaliai interpretuoti gautus rezultatus. Plačiai diskutuojamo Lietuvoje socialinio modelio įgyvendinimo poveikio vidutinio darbo užmokesčio žymesniems pokyčiams argumentuotai įrodyti nepavyko. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pastoviųjų pajamų hipotezė; Vytauto Didžiojo universitetas (VDU); Vidutinis darbo užmokestis; Vidutinis darbo užmokestis (VDU); Ūkio plėtra; Average wages; Average wages affecting factors; Economic development; Fixed-income hypothesis.
ENBoth the level and the rate of change in an average economy-wide wage in an economy are linked, among other factors, with the current consumer spending power and confidence with respect to the future growth trends, capital expenditure and budgeting decisions of both domestic and international businesses, and both long- and short-term socio-economic government policy, The multitude of possible explanatory variables necessitates a holistic approach to the problem and a clear identification of the most relevant variables. The works of other authors on the subject have been focused on a number of explanatory variables for the average economy-wide wage dynamics, viz. on labour productivity, the adoption rate of technical innovations, and international trade regimes. Based on those and other variables and despite somewhat limited data availability, the article presents an econometric study aiming to identify the relevant explanatory variables for the dynamics of the average economy-wide wage level in the case of Lithuania. The article also analyses the implications of the ‘social model’, as proposed by the Government of Lithuania for the average economy-wide wage in Lithuania. [From the publication]